Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.
„Tokiu atveju mokesčio mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų labiau simbolinio dydžio, kaip šiandien yra žemės mokestis, kurį moka keli šimtai tūkstančių žmonių, bet pats mokesčio dydis tikrai yra simbolinis, tarkim, 10–12 eurų per metus, ir ženklaus poveikio asmens finansams jisai nedaro“, – sako G.Skaistė.
Surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus, jos galėtų nustatyti ir didesnį mokestį. Savivaldybės taip pat spręstų, kam ir kokias šio mokesčio lengvatas suteikti.
-
Įmonės, perorientavusios eksportą iš Kinijos: viltis – ne naujos rinkos, o seni ryšiai
-
Paviešintame laiške – VŠT pripažinimas, kad pritrūko 100 mln. eurų dujoms įsigyti
-
Įmonei teko raudonuoti: išaugus sąskaitoms už šildymą, pasiūlė prisiglausti prie augintinio
-
Restoranų bėdos: Australijos KFC trūksta vištienos, Japonijos ir Taivano „McDonald’s“ – bulvyčių
Atsargiai siūlymą vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Aš labai rezervuotai žiūrėčiau į bet kokius mokesčių pakeitimus, kuriais būtų didinama mokestinė našta eiliniams piliečiams, aš manau, kad visų pirma turime sutvarkyti esamą mokestį ir padaryti taip, jog jis veiktų ir būtų surenkamos pajamos tos, kurios turi būti surenkamos, pagal įstatymą“, – teigia jis.
Dabar nekilnojamojo turto mokestį moka tik prabangių ar daug būstų turintys gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto vertė viršija 150 tūkstančių eurų.
