Būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje ir Rygoje pagerėjo dėl išaugusio realiojo darbo užmokesčio ir sumažėjusių būsto paskolų palūkanų, – sakė J.Varanauskienė.
Per metus vidutines pajamas uždirbančių Baltijos šalių sostinės gyventojų įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 1 kv. m, Rygoje – šiek tiek mažiau – 0,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo reikšmingai – 11 kv. metrų.
Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis dar išlieka mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas paskutinį 2014 metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (40,3 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 50,5 ir 42,4 kvadratinių metrų standartinius senos statybos būstus miegamuosiuose rajonuose.
„Būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje ir Rygoje pagerėjo dėl išaugusio realiojo darbo užmokesčio ir sumažėjusių būsto paskolų palūkanų. Estijos sostinėje nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau negu vidutinės gyventojų pajamos, o paskolų palūkanos padidėjo“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
