Ketvirtadienį vakare socialiniuose tinkluose įrašu apie Montvilos kolonijos vieno iš pastatų restauracijos darbų rezultatą pasidalijo Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas Lukas Rekevičius. Prierašas bylojo: „Tiesiog paliksiu šitai čia“.
Nuotraukos sukėlė tikrą šurmulį, o didelė dalis komentavusiųjų peikė naują pastato išvaizdą, vadino beskonybe ir pradėjo lyginti su subjaurotu XIX amžiaus Ispanijoje sukurto Jėzaus portretu.
M.Pakalnis: „Kažkoks siaubas“
Montvilos kolonijos pastato restauracija pasibaisėjo ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
„Kažkoks siaubas“, – 15min tvirtino jis.
Anot jo, atlikti darbai – įsikišimas į paveldą. Ryte projekto dokumentus peržvelgęs M.Pakalnis pabrėžė, kad dokumentuose aiškiai nurodyta, jog pastatas bus restauruojamas, atkuriamas.
„Projekte apie perdažomą plytų fasadą nieko neradau ir apie dažomą dekorą irgi nieko neradau. Projekte rašoma, kad viskas bus atkuriama ir restauruojama, o iš tiesų čia yra sukičinta. Net nežinau, kaip pakomentuoti. Labai gaila vieno gražiausių Vilniaus namų.
Labai gaila vieno gražiausių Vilniaus namų.
Pirmiausia reikia klausti tų, kurie vykdė techninę priežiūrą, kaip čia taip“, – teigė jis.
M.Pakalnis tikėjosi, jog bus įmanoma atkurti originalų pastato vaizdą.
„Reikia tikėtis, kad nepadarė kažkokių įsigeriančių dažų, kurie būtų įsigėrę į patį mūrą, į dekoro elementus. Manyčiau, kad reikėtų valyti fasadą ir tvarkyti iš naujo“, – mano architektas.
KPD nustatė pažeidimų
Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras 15min teigė, kad departamento Vilniaus skyriaus specialistai jau šios savaitės pradžioje stabdė darbus ir fiksavo kieme pažeidimus.
„Dabar kaip tik rašo protokolą dėl fasado. Čia jau yra pažeidimas. Bet ten yra ant viršaus uždėta hidroizoliacija būtent tokios spalvos. Bus paprašyta tikrai nuplauti tą hidroizoliaciją. Iš tikrųjų negaliu kol kas konstatuoti ir pasakyti, kokie tie veiksmai bus, dar turi ištirti tą daiktą, ar nuplovus pasiliks plytos, ar dar turės pridėti pigmento, kad tą raudonumą atstatytų. Tas rudas dalykas yra hidroizoliacija, o ne tinkas“, – kalbėjo jis.
V.Bezaras nesupranta, kodėl statybų metu šios hidroizoliacijos spalvos niekas nenuplovė, bet patikino, jog jos likti neturėtų.
Kol iki galo nėra išaiškinta situacija, KPD vadovas nesiėmė jos vertinti, tačiau pažymėjo, jog apie šį objektą jau ne pirmą kartą yra kalbama.
„Įvertinsime tikrai, tai neliks be nubaudimo. Bet iš tikrųjų labai negerai. Turint tokį pasididžiavimo vertą objektą daryti parodiją iš jo tikrai ne tas būdas. Turbūt susireikšminti galima idealiai, gražiai stengiantis išsaugoti ir restauruoti viską, kas buvo, o ne pridėti savo spalvų, šarmo pagal savo supratimą“, – kalbėjo jis.
Popiet V.Bezaras 15min informavo, jog KPD Vilniaus teritorinis skyrius yra išdavęs 2020-03-10 tvarkybos darbų leidimą pagal suderintą projektą. Jame numatyti fasado, jo elementų remonto ir restauravimo tvarkybos darbai bei fasadų spalvinis sprendimas.
„Šio skyriaus specialistai nuėmus pastolius užfiksavo gatvės fasado spalvinio sprendimo ir technologinių sprendinių neatitikimus suderintam tvarkybos darbų projektui bei pradėjo administracinę procedūrą – pastato valdytojui surašė reikalavimus. Pirminiais žodiniais paaiškinimais atestuota įmonė, vykdanti fasadų remonto ir restauravimo darbus, informavo, kad fasadai laikinai padengti impregnuojančia medžiaga skirta apsaugoti restauruojamus fasadus šaltuoju sezonu, o fasadų tvarkybos darbus planuojama pabaigti kitų metų pavasarį – vasarą. Pastoliai laikinai nuimti siekiant tvarkyti vandentiekį ir artimiausiu metu bus sumontuoti iš naujo“, – tvirtino jis.
„Pažymime, kad Departamentas tiek surašydamas reikalavimus, tiek priimdamas darbus reikalaus užtikrinti visų vertingųjų savybių išsaugojimą bei jo įgyvendinimą pagal suderinto projekto sprendinius, įskaitant spalvinius fasado ir jo atskirų elementų sprendimus bei medžiagiškumą. Kartu turime padėkoti visuomenei už skubų reagavimą ir nepakantumą galimiems pažeidimams“, – 15min rašė KPD vadovas.
VTPSI: atliekamas tyrimas
O Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) penktadienį išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame informavo, apie pastate J. Tumo-Vaižganto g. 7 nustatytus statybos pažeidimus.
„Statybos inspekcija taip pat praneša, kad atlieka tyrimą ir dėl galimų grubių pažeidimų atliekant statybos ir tvarkybos darbus greta esančiame pastate J. Tumo-Vaižganto g. 6. Pažymima, kad Statybos inspekcija galutinius sprendimus dėl šio visuomenės dėmesio sulaukusio objekto priims gavusi Kultūros paveldo departamento išvadas. Į Departamentą kreiptasi dar 2021 m. rugsėjo 22 d., tačiau atsakymo nesulaukta, Departamento atstovas taip pat nedalyvavo ir Statybos inspekcijos atliktame patikrinime“, – nurodoma VTPSI pranešime.
L.Rekevičius: dingo romantiškas grožis
Pats L.Rekevičius patikslino, jog jis nei gilinosi į projektą, nei čiupinėjo fasado.
„Kadangi pastatas yra paveldinis, man atrodo, kad saugant bet kokį paveldo pastatą vienas pačių svarbiausių dalykų yra atskleisti jo amžių, vadinamoji laiko patina. Kai jis taip yra nudažytas, laiko patinos nematyti. Visas jo romantiškas grožis yra dingęs“, – įsitikinęs architektas.
Šiek tiek vėliau L.Rekevičiui pavyko išsiaiškinti, kad fasado tvarkybos projektą darė architektų studija „Unitectus“, su kuriais sutartis nutraukta 2021 m. sausį. Tokių tvarkybos sprendinių projekte nebuvo.
„Tai reiškia, kad greičiausiai kaltė tenka užsakovams ir statybininkams, kurie vykdė darbus be autorinės architekto priežiūros ir dar pakeliui pagal savo išmanymą keitė tvarkybos projektą jau jo su niekuo nederindami“, – pridėjo jis.
Įmonė: darbai dar nėra baigti
Registrų centro duomenimis, pastatas priklauso bendrovei „Amerigas“, kurios akcininkė yra Inga Malinauskienė, Baltijos ir Amerikos klinikos savininkė.
15min kreipėsi į „Amerigas“ vadovę Aušrą Ivanauskienę, tačiau ji į klausimus atsakyti nesutiko.
„Aš atsiprašau, nekomentuosiu šito klausimo, jeigu galima. Viso gero“, – 15min teatsakė ji ir padėjo ragelį.
Penktadienį vakarop bendrovė „Amerigas“ ir fasado darbų vykdytojas pateikė oficialų komentarą dėl rekonstrukcijos darbų.
„Informuojame, kad objekte, adresu J. Tumo – Vaižganto g. 6, paveldo tvarkybos darbai vykdomi pagal suderintą tvarkybos darbų projektą.
Šiuo metu objekto tvarkybos darbai nėra baigti, nors visuomenėje jie pradėti vertinti kaip baigtiniai. Dėl šios priežasties, pateikiame vykdomų darbų bendrą aprašymą:
1. Visi fasado paviršiai šį pavasarį buvo nuvalyti „Remmers Rotec“ pudra. Tai labai smulki pudra, skirta valyti istoriniams tinko bei mūro paviršiams.
2. Fasade esantys dekoro elementai, jų prarastos ir pažeistos dalys restauravimo darbų metu buvo atkurti. Minėti darbai atlikti vasarą, baigti rugpjūčio pabaigoje.
3. Fasado dekoratyvinių plytų išbyrėjusios siūlės buvo užtaisytos.
Pastatas ilgą laiką nebuvo eksploatuojamas, stogas bei langai kiauri – avarinės būklės, todėl šiuo metu pastato mūras, sienų apdaila – stipriai įmirkę. Dėl šių priežasčių, buvo nutarta atlikti šiuos tvarkybos darbus:
1. Šiais metais mūro paviršiai apdoroti apsauginėmis laikinosiomis priemonėmis, kurios po šaltojo periodo bus pašalintos, o galutinai natūraliai išdžiūvęs mūro paviršius – hidrofobizuotas.
2. Šiais metais plastinio dekoro ir lygūs paviršiai yra padengti silikatiniais, laidžiais garams, dažais. O sekančiais metais, minėti paviršiai bus nudažyti suderintomis spalvomis.
3. Atlikus šių metų darbus, buvo nuimti pastoliai ir planuota atlikti pamatų hidroizoliacijos darbus.
Nepaisant visų technologiškai teisingai suplanuotų darbų, vertinant akivaizdžiai suklaidintos visuomenės reakcijas, pastoliai vėl sumontuoti, fasadai papildomai uždengti. Fasadai džiovinami pagalbinėmis priemonėmis bei, pasiekus tinkamus paviršiaus drėgnumo rodiklius, pagal galimybes bus atliekami sekantys darbai“, – rašoma komentare.
S.Kairys: ne tik privilegija, bet ir pareigos
Į situaciją feisbuke sureagavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, kuris balandį Montvilos koloniją paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
„Prabėgo vos keli mėnesiai – ir šio sprendimo svarba tapo dar didesnė. Būti kultūros paveldo objekto savininku reiškia ne tik privilegiją, bet ir tam tikras teises bei pareigas. Visada pasisakau už tai, kad paveldas būtų aktualizuojamas ir atitinkantis šiandienos visuomenės poreikius, kad į jo tvarkybą aktyviau įsitrauktų ne tik valstybė, bet ir verslas bei privatūs asmenys. Bet tai nereiškia, kad tvarkant paveldo objektus galima kliautis logika „kuo pigiau, greičiau ir paprasčiau“.
Tikiuosi, kad ir šiuo atveju Kultūros paveldo departamentas imsis visų būtinų priemonių daromai žalai sustabdyti, įvertinti ir panaikinti. O aš savo ruožtu noriu padėkoti neabejingiems piliečiams, kurių reakcijos ir bendruomeniškumas padeda tramdyti panašius savivalės reiškinius. Visuomenės supratimas, vertybių puoselėjimas kalbant apie paveldotvarką yra ne mažiau svarbu nei tam skiriamos lėšos“, – feisbuke rašė kultūros ministras.
Montvilos kolonija saugoma valstybės
Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės esanti Kražių, arba dar kitaip vadinama Montvilos, kolonija – vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų. Šis nedidelis gyvenamųjų namų kvartalas 1911–1913 metais pastatytas bankininko, filantropo, žymaus visuomenės veikėjo Juozapo Montvilos užsakymu.
Unikalus trikampio formos kvartaliukas, kurį sudaro 22 moderno (secesijos) stiliaus dviaukščiai ir triaukščiai namai, kultūros ministro Simono Kairio įsakymu buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
KPD skelbė, jog į Kultūros vertybių registrą šis kvartalas, kaip regioninio lygmens kultūros paveldo objektas, buvo įrašytas seniai, dar 1992 m., tačiau valstybės saugomo objekto statusas suteiktas tik dabar. Dėl tokio statuso suteikimo, suprasdami objekto vertę, praėjusių metų rudenį į KPD kreipėsi antrojo kolonijos namo savininkai.
PLAČIAU SKAITYKITE: Kuo išskirtinė Kražių kolonija Vilniuje? Ir kokių dar kolonijų galima rasti sostinėje?
