Pavyzdžiui, šiuo metu parduodama Čilės pietuose esanti Gvafo sala, o už ją prašoma 18 mln. eurų. 20 tūkst. ha ploto teritorijoje gyvena jūrų liūtų ir pingvinų kolonijos. Vienintelis trūkumas, kad salą reikės dalintis su Čilės laivynu, nes jie čia įkūrę savo stotį.
Jei ši teritorija per maža, taip pat Čilėje parduodama Traigueno sala – 25 mln. JAV dolerių už 40,5 tūkst. hektarų. Žinoma, plotu jos neprilygsta Grenlandijai, tačiau „The Guardian“ žurnalistas pastebi, kad didžioji dalis jų ploto nėra padengta ledu.
O kas nenorėtų salos Graikijoje, kuri žada „namą, bažnyčią, taip pat ožkų prižiūrėtoją, kuris kas keturias dienas atvyksta į salą“. Už 445 ha ploto teritoriją prašoma 45 mln. JAV dolerių.
Tačiau jei salos nėra pagrindinis susidomėjimo objektas, galima įsigyti didžiulius plotus žemės. Pavyzdžiui, danų milijardieriai Andersas ir Anne Holch Povlsenai sugebėjo įsigyti daugiau nei 80 tūkst. ha ploto žemės Škotijoje. Tokiu būdu jie tapo didžiausi žemvaldžiai šalyje.
Nenorite statyti visko nuo pagrindų, tai kodėl neįsigijus viso miesto? Italijoje, pavyzdžiui, galima nusipirkti namus po eurą su sąlyga, jei sutiksite juos atnaujinti.
Žinoma, yra ir alternatyvių pirkinių, tokių kaip dirbtinė sala greta Jungtinių Arabų Emyratų, kuri buvo siūloma už 360 mln. svarų sterlingų.
Primename, kad rugpjūtį JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D.Trumpas yra išreiškęs susidomėjimą Grenlandija ir savo patarėjų klausęs, ar Jungtinėms Valstijoms būtų įmanoma ją įsigyti.
Danijoje šis pasiūlymas sukėlė pasipiktinimą ir juoką.
Grenlandijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė, kad sala yra pasirengusi aptarti verslo galimybes, bet pabrėžė, kad teritorija nėra parduodama. Danijos premjerė Mette Frederiksen šią idėją pavadino absurdiška.
Tuomet D.Trumpas paskelbė, kad atideda savo artėjantį susitikimą su Danijos ministre pirmininke, nes ji nesusidomėjo jo pasiūlymu parduoti Grenlandiją.