„Eika“ projekto plėtrą teritorijoje tarp Dainavos, V.Kudirkos gatvių ir Gedimino prospekto pradėjo 2017-ųjų rudenį. Pradedant statybas skelbta, kad įmonės investicijos į projektą turėtų siekti apie 49 mln. eurų, tačiau „Eikos“ generalinio vadovo Domo Dargio teigimu, galutinė suma gali būti ir mažesnė.
„Turėjome nemažą rezervą, nes pirmą kartą darėme viešbutį, nebuvome užtikrinti, kad gerai suvaldysime biudžetą. Bet pavyko“, – apie didžiausią bendrovės investiciją kalbėjo jis.
Bendras projekto plotas – apie 18 tūkst. kv. metrų, o pastatai iškilo 75 arų sklype.
Liepą atidarytas 7 tūkst. kv. m ploto, 164 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis „Hilton Garden Inn“ su 300 kv. m konferencijų centru. Sutartį su „Hilton“ tinklu „Eika“ pasirašė 20-iai metų.
„Turime pasirašę franšizės sutartį, jie mums leidžia naudoti jų sistemas, logotipus, bet visas verslas priklauso mums“, – sakė D.Dargis.
Taip pat greta iškilo 6,6 tūkst. kv. m verslo centras, kurį išsinuomojo dvi bendrovės – bendradarbystės erdvė „Spaces“ ir advokatų kontora „Sorainen“. Iš viso čia telpa apie 600 nuolatinių darbo vietų.
„Su „Sorainen“ sutarėme pačioje pradžioje, kai čia dar nieko nebuvo. O „Spaces“ iš pradžių pradėjo nuo mažų plotų, išsinuomojo apie 1,5 tūkst. kv. metrų ir kol statėme, jie vis ėmė papildomą plotą“, – aiškino D.Dargis.
To paties pastato pirmame aukšte įsikūrė smulkūs prekybininkai: „Benu“ vaistinė, „Narvesen“, „Vero Cafe“, gėlių parduotuvė „Florisima“, laikrodžių parduotuvė „Ženeva“. Planuojama, kad rugpjūtį atsidarys ir „Rimi“ parduotuvė bei įsikurs restoranas „Keturios bangos“, kuris taip pat veiks ir viešai prieinamoje terasoje pastato viršutiniame aukšte.
Komplekse pastatyti ir trys daugiabučiai, kuriuose įrengta 88 butai, kurių plotas 30–150 kv. metrų. D.Dargis žurnalistams pasakojo, kad kai kurie gyventojai rezervuoti būstą pradėjo dar prieš pradedant statybas, o didžiąją dalį, apie 70 proc., butų įmonė pardavė per metus.
„Buvo daug laukiančių, nes vyko vieši konkursai, jie gana žinomi buvo, todėl pati pradžia (pardavimo, – aut. past.) buvo lengva. Apie 70 proc. perdavėme prieš metus, o likučius vėliau. Nustebę buvome“, – sakė jis.
Vienas pastatas, kuriame dabar įrengti butai, buvo rekonstruojamas. Jame anksčiau veikė poliklinika. D.Dargio teigimu, šio pastato atnaujinimas įmonei atsiėjo apie 20 proc. daugiau nei būtų kainavę pastatyti naują statinį.
„Buvo sudėtinga, nes negalėjome naudoti kranų, pastatas trapus. Betonavo rankomis, kibirais. Reikėjo išsaugoti senus fasadus, prie jų „rišosi“ naujos konstrukcijos“, – pasakojo jis.
Po pastatais yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje – 165 vietos, iš jų – 4 elektromobiliams. 44 vietos priklauso gyventojams, 121 vieta – verslo centro darbuotojams ir miestiečiams
Čia įmonė įdiegė automatinę parkavimo sistemą, kuri leido vietomis patrigubinti parkavimo vietų aikštelėje. Teigiama, kad tai antra tokia Vilniuje – panaši įrengta komplekse, esančiame tarp Vilniaus ir Islandijos gatvių.
„Ji veikia tokiu principu, kad dviejų aukštų erdvėje telpa trys lygiai. Įvažiuoji pro vartus, turi savo paskirtą vietą, o tuomet sistema automobilį padeda ten, kur reikia. Čia telpa virš 50 automobilių, o paprastai galima būtų pastatyti tik keliolika. Iš esmės gauni tris kartus daugiau vietų, nei galėtum“, – pasakojo kompleksą projektavęs architektas Povilas Čepaitis iš kompanijos „Unitectus“.
P.Čepaičio teigimu, kurdami projektą, dėl jo dydžio, architektai jautėsi lyg bandytų atkurti dalį miesto.
„Norėjome įsilieti į miesto audinį. Fasadų plastika, ritmika, langų proporcijos turi šiuolaikiškumo, bet savo proporcijomis atkartoja esamą urbanistinį audinį.
Kai komponavome tūrius, juos dėliojome kaip du susikertančius, kontrastuojančius tūrius. Jie panašūs, bet iš tikrųjų labai skirtingi. Ta tūrių sankirta mums ir padiktavo bendrą architektūrinį vaizdą. Čia ėjo senoji Dainavos gatvės trasa, tai mes vieną iš tų tūrių „prakirtome“ ir padarėme viršuje sujungimą, kad nelytų lietus, nesnigtų sniegas, ir sukūrėme pasažą“, – sakė architektas.
„Nors galėjome palei Dainavos gatvę statyti didesnį pastatą, nusprendėme išlaikyti esamą bendrą erdvę su kaimynais, kur sukūrėme nedidelį parkelį su apželdinimu“, – aiškino P.Čepaitis.
15min primena, kad šiomis statybomis liko nepatenkinti gretimo namo gyventojai. Iš pradžių jie skundėsi, kad dėl darbų pradėjo skilti jų sienos. Vėliau kreipėsi į prokurorus ir prezidentę.
Daugiabučio Gedimino pr. 46 ir 48 gyventojai teismuose reikalavo, kad būtų panaikinti „Eikai“ išduoti komplekso statybos leidimai, plėtotoja įpareigota nugriauti statinius. Bendrijos teigimu, statybų darbai žaloja jų namą.
D.Dargis teigė, kad ginčas su kaimynais nėra pasibaigęs.
„Namas priduotas Valstybinei komisijai vertinti, viešbutis veikia, pripažino institucijos, kad jis yra tinkamas naudoti. O jie ginčija faktą, kad jis per arti“, – teigė jis.