Paliko likimo valiai
Vos keliasdešimt metrų nuo dabartinės Bartninkų mokyklos esantis apgriuvęs statinys – senoji miestelio mokykla. Daugiau nei tris dešimtmečius ji palikta likimo valiai. Deja, kasmet pastato būklė tik prastėja, o vietiniai gyventojai pagrįstai baiminasi, kad nelaimė – visai čia pat. Šiais metais pastate eilinį sykį įvyko konstrukcijų griūtis. Laimei, niekas tada nenukentėjo.
Šiame buvusio Jarlako dvaro pastate Bartninkų mokykla veikė nuo 1923 iki 1977 m. Po to specialiai įrengtuose butuose iki 1982 m. čia gyveno mokyklos pedagogai. Vėliau pastatas buvo apleistas, aplinkiniai pamažu jį niokojo, niekas nesirūpino priežiūra. Daugiau nei per tris dešimtmečius statinys virto apgriuvusia landyne.
Senasis mokyklos pastatas ilgai priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybei, tačiau daugiau nei prieš dešimtmetį jį nusipirko verslininkas iš Klaipėdos Rolandas Bilotas, Seimo narės Agnės Bilotaitės dėdė.
Tikriausiai tikėjęsis praturtėti klaipėdietis greitai suprato, kad to padaryti nepavyks. Statinys yra įtrauktas į paveldosaugos objektų sąrašą, todėl jo nugriauti ar savaip restauruoti negalima. Norint jį visiškai atstatyti, reikia milžiniškų investicijų. Dėl šios priežasties dabartinis statinio šeimininkas galiausiai jį paliko likimo valiai.
„Tai vienas iš daugiausia problemų keliančių pastatų mūsų rajone. Situacija yra tikrai liūdna. Kone kasdien pro šį pastatą praeina šimtai mokinių. Neabejoju, kad kai kurie iš jų užsuka ir į vidų. Nelaimė gali ištikti bet kurią akimirką. Esame daugybę kartų kreipęsi į savininką, nuolat siunčiame registruotus laiškus, skambiname, tačiau atgalinės reakcijos beveik niekada nesulaukiame“, – apgailestavo Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka.
Jis teigė, kad R.Bilotas dėl statinio nepriežiūros yra gavęs ne vieną baudą. Kai kurias verslininkas sumokėjo iš karto, o kai kurias teko išieškoti antstoliams. Deja, tai teigiamos įtakos griūvančiam Bartninkų miestelio pastatui neturėjo.
Išvogė vietiniai
Kartą verslininkas iš Klaipėdos vis dėlto buvo sureagavęs į perspėjimus ir užsandarinęs minėtą statinį. Tiesa, užkonservuota senoji mokykla išbuvo neilgai. Labai greitai vietiniai gyventojai nulupo užkaltas medines plokštes, dalį jų išvogė. Pastatas vėl liko toks, koks buvo pastaruosius metus, – keliantis grėsmę aplinkiniams.
„Vieni medieną greičiausiai panaudojo malkoms, kiti – įvairioms reikmėms. Akivaizdu, kad niekas iš kitur neatvyko ir plokščių neišvogė. Tai padaryti galėjo tik vietiniai gyventojai. Apmaudu, kad patys žmonės skundžiasi, jog iki nelaimės yra likęs vos vienas žingsnis, tačiau patys ją ir artina“, – apgailestavo Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė.
Ji teigė ne kartą pastebėjusi, kaip į apgriuvusį pastatą eina mokyklos vaikai. Dažniausiai pamatę seniūnę jie sprunka šalin, tad sudrausminti jų paprasčiausiai nepavyksta. Bartninkų seniūnijos šeimininkė pasakojo, kad aplink pastatą nuolat aptveria „stop“ juostą, tačiau ji turi tik labiau simbolinę reikšmę. Įprastai šią juostą vietiniai gyventojai per kelias dienas nuplėšo.
„Vasarą visi takai į šį pavojingą pastatą apželia žole. Ten mažai, kas lankosi, tačiau vos tik atėjus rudeniui visi keliukai labai greitai vėl numinami. Vaikai ten nuolat šmirinėja“, – pasakojo seniūnė.
Jai antrino ir Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Algirdas Žagarskis. Jo teigimu, mokyklos pedagogai nuolat perspėja mokinius apie gresiantį pavojų, draudžia lankytis už maždaug 30 metrų nuo pagrindinio pastato esančiame „vaiduoklyje“, tačiau ne visi jaunuoliai supranta realų pavojų.
„Visų vaikų tikrai negalime sužiūrėti. Vyresni gal kiek yra atsargesni, tačiau patys mažiausi – itin smalsūs. Kuo jiems daugiau draudi, tuo jie labiau nori viską pamatyti savo akimis“, – kalbėjo A. Žagarskis.
Jis tikino jau praradęs viltį, kad situacija kada nors pasikeis. Direktoriaus teigimu, per daugybę metų prisiklausyta aibė pažadų, tačiau konkrečių veiksmų niekas niekada taip ir nesiėmė.
„Blogiausia, kad pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Jei taip nebūtų, net esant privačiam savininkui, mes galėtume pradėti procedūras statinį paskelbti bešeimininkiu. Tai padarius galėtume jį paprasčiausiai nugriauti. Jis tikrai niekam nereikalingas ir vargu ar kada nors toks bus“, – mintimis dalijosi A.Neiberka.
Paklaustas, ar Vilkaviškio rajono savivaldybė nesvarsto statinio perimti į savo rankas, meras teigė, kad tai nedideliam rajonui būtų finansiškai nepakeliama našta. Be to, tai galėtų tapti precedentu kitiems panašiems atvejams. O apleistų ir neprižiūrimų į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų statinių Vilkaviškio rajone yra ir daugiau.
Nenori net girdėti
Restauruoti Bartninkuose esantį istorinę vertę turintį objektą tikriausiai kainuotų ne vieną milijoną eurų. Daug pigesnė išeitis būtų dar kartą jį užkonservuoti. Tiesa, tai turėtų daryti savininkas, o šis nėra linkęs taip elgtis. Be to, prieš konservuojant statinį tektų parengti techninį pažeidimų projektą, kuris kainuoja apie 10 tūkst. eurų.
„Tvarkyti pastato savo pinigais neturiu jokio noro. Kai jį nusipirkau, turėjau tam tikrų ketinimų, tačiau šiandien ten jau nelikę jokių mano interesų. Mielai sutikčiau jį kam nors perleisti. Man nelabai suprantama, kodėl anksčiau šis statinys niekam nerūpėjo. Juk jis buvo apleistas ir kėlė grėsmę dar iki tol, kol aš jį įsigijau. Vos tik jį nusipirkau, ten kilo gaisras. Iš karto pradėjau gauti baudas, įspėjimus, jog kuo skubiau viską sutvarkyčiau“, – pasakojo R.Bilotas.
Jis teigė dabar jokių įspėjimų ir baudų jau negaunantis, o ir žinoti, ką nors apie Bartninkuose jam priklausantį pastatą šiuo metu nelabai nori. Verslininko teigimu, jis ne kartą bandė tartis su Kultūros paveldo departamento atstovais, ieškojo galimybės pastatą užkonservuoti, tačiau bendro susitarimo pasiekti taip ir nepavyko.
Žada kreiptis į policiją
Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė pripažino, kad problema yra labai opi ir kelianti didelį pavojų Bartninkų miestelio gyventojams, ypač mokiniams. Anot jos, imamasi visų numatytų priemonių paveikti savininką, kad jis rūpintųsi savo turtu. Deja, tai kol kas sunkiai pavyksta.
Šiais metais Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus specialistai kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, kad ši imtųsi priemonių dėl šio objekto naudojimo priežiūros pažeidimų – t.y. surašytų raštiškus reikalavimus, administracinio nusižengimo protokolus.
Direktoriaus teigimu, per daugybę metų prisiklausyta aibė pažadų, tačiau konkrečių veiksmų niekas niekada taip ir nesiėmė.
„Tarp šių priemonių buvo pasiūlyta padidinti žemės sklypo, esančio prie pastato ir priklausančio tam pačiam savininkui, mokestį. Taip pat Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyrius inicijavo sudaryti avarijos tyrimo komisiją, įgriuvus daliai perdangos Bartninkų dvaro sodybos rūmuose. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija atliko avarijos tyrimą ir surašė avarijos tyrimo aktą. Jo pagrindu mūsų skyrius surašė reikalavimą pastato savininkui dėl angų užmūrijimo, tačiau kelis kartus nepavykus jo įteikti, buvo kreiptasi dėl jų įteikimo į antstolius. Jei šio reikalavimo savininkui įteikti vis dėlto nepavyks ir antstoliams, bus kreipiamasi į policiją dėl savininko atvesdinimo“, – pasakojo V.Kasperavičiūtė.
Galimybių, kad šis pastatas būtų išbrauktas iš paveldosaugos objektų sąrašo nėra daug. Tiek Marijampolės regione, tiek visoje Lietuvoje yra daugybė panašios arba dar prastesnės būklės statinių, kurie iš šio sąrašo nėra šalinami, nes tikimasi, kad vieną dieną atsiras finansavimas ir jie bus atkurti.
Iš viso Marijampolės regione yra daugiau nei 1200 kultūros vertybių sąraše esančių namų ir visiems jiems reikia priežiūros. Dažniausiai juos tvarkyti imasi savivaldybės. Jei statiniai priklauso privatiems asmenims, mažai kas ryžtasi juos restauruoti. Yra galimybė gauti net iki 50 proc. paramą restauracijos darbams, tačiau per pastaruosius penkerius metus šiame regione tokia galimybe pasinaudojo vos vienas asmuo.
„Mes jau seniai esame susitaikę, kad niekas nepasikeis tol, kol neįvyks nelaimė. Jei per kitą pastato griūtį, kuri bet kada gali įvykti, nukentėtų koks vaikas, neabejoju, kad statinys tuoj pat būtų išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo. Iki tol mes ir toliau kalbėsime, kokia tai didelė problema, bet vargu ar kas imsis ją spręsti. Deja, tokia realybė mūsų šalyje“, – apgailestavo Bartninkų seniūnė V.Raulinaitienė.