Seime įregistruotomis Teritorijų planavimo įstatymo pataisomis siūloma, kad „teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastinta tvarka netaikoma į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių teritorijų planavimui“.
Šį projektą inicijavo konservatorius Mykolas Majauskas, jį parėmė 13 Seimo narių iš įvairių frakcijų.
Statybas UNESCO Pasaulio paveldo teritorijose turime planuoti itin atsakingai, tardamiesi su bendruomene ir girdėdami jos balsą.
„Mūsų pareiga yra užtikrinti valstybės teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Todėl statybas UNESCO Pasaulio paveldo teritorijose turime planuoti itin atsakingai, tardamiesi su bendruomene ir girdėdami jos balsą“, – teigia M.Majauskas.
Anot jo, dabar galiojanti tvarka bendruomenei nesuteikia galimybių tinkamai susipažinti su teritorijų planavimo procesais, neleidžia jai tapti svarbia teritorijų planavimo procesų dalimi.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūra gali būti atliekamos bendrąja arba supaprastinta tvarka. Taikant supaprastintą tvarką sutrumpinama viešinimo procedūrų trukmė ir nerengiamos konsultacijos su suinteresuota visuomene ar viešo svarstymo procedūros.
Tuo metu pagal bendrąją tvarką, be kitų priemonių, nustatytas ir teritorijų planavimo dokumento viešas svarstymas.
„Toks pakeitimas suteiks bendruomenei daugiau laiko susipažinti su planuojama veikla Lietuvai reikšmingose teritorijose, taip pat bendruomenė galės aktyviau įsijungti į teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą ir teikti pasiūlymus, o valstybinės institucijos privalės organizuoti diskusiją su bendruomene bei užtikrinti parengtų teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešą ekspoziciją“, – teigė M.Majauskas.
Vilniuje, kurio senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nuolat kyla visuomenės nepasitenkinimas dėl vienų ar kitų statybų. Neseniai kilus visuomenės pasipiktinimui, prokurorai kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo greta buvusio Misionierių vienuolyno plėtojamam prestižinių būstų projektui „Misionierių sodai“.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą taip pat įrašyta Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai.
Įmonė ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia, kad „vieši politikų kaltinimai dėl statybų projekto nederinimo su bendruomenėmis yra nepagristi bei darantys didžiulę žalą investuotojo dalykinei reputacijai bei atsakingoms projektą derinusioms valstybinėms institucijoms (o tuo pačiu ir valstybei)“.
„Projekto sprendiniai buvo derinti ne tik su įprastinėmis projektus derinančiomis institucijomis, bet ir su Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija, sudaryta prie Kultūros ministerijos. Atsižvelgdamas į komisijos rekomendaciją, statytojo projektinius pasiūlymusįvertino Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komitetas. Pastarasis pateikė išvadą, kad planuojami statybos darbai nepažeis Vilniaus senamiesčio išskirtinės visuotinės vertės“, – aiškinama pranešime.
