Vilniuje buto įperkamumas per metus beveik nepakito: vidutines pajamas gaunanti šeima galėjo įpirkti iki 73 kv. m ploto vidutinės kainos butą. Tuo tarpu Rygoje per metus įperkamo būsto plotas išaugo 8 kv. m iki 92 kv. m, o Taline 6 kv. m iki 85 kv. metrų.
„Šių metų pradžioje dėl stiprios būsto paklausos aktyvumas Vilniaus butų rinkoje atsitiesė nuo praėjusių metų pradžios žemumų ‒ kainos kilo 6,7 proc. ir beveik priartėjo prie atlyginimų augimo lygio. Prognozuojama, kad būsto paklausa nesustos augti, tačiau kainų augimas artimiausiu metu turėtų išlikti tvarus dėl pakankamos pasiūlos“, ‒ sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Pasak jos, šiemet atlyginimų augimas Vilniuje žymiai paspartėjo, todėl butą vilniečiams įpirkti tapo šiek tiek lengviau nei prieš metus.
Tačiau, dėl kainų augimo, kitose Baltijos šalyse buto įperkamumas nekilo taip sparčiai. Rygoje įperkamumą skatino mažėjusios butų kainos, o Taline – vis dar sparčiausias iš Baltijos šalių atlyginimų augimas ir beveik stabilios butų kainos.
Pasak V. Šečkutės, didžiąja dalimi tą lėmė iki istorinių žemumų nukritusios būsto paskolų palūkanos. Jei būsto paskolų palūkanos pakiltų iki 4,3 proc. – kiek daugiau nei istorinis vidurkis – butai Vilniuje taptų nebeįperkami, nes vidutinio būsto paskolos įmoka išaugtų nuo dabartinių 224 eurų iki 296 eurų.
„Nors tokiu atveju namų ūkiai pajustų padidėjusią finansinę naštą, tačiau didesnė grėsmė kiltų tokiems namų ūkiams, kurie jau dabar didesnę pajamų dalį skiria būsto paskolos grąžinimui“, – „Swedbank“ pranešime teigia ekonomistė.
Anot jos, žemos būsto paskolų palūkanos taip pat iš dalies prisideda ir prie augančios paklausos, ir prie didėjančių būsto kainų.
„Visgi artimiausiu metu tvariai būsto rinkos plėtrai grėsmių mažai, kadangi palūkanų šuoliai yra labai mažai tikėtini“, ‒ teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
