Į 15min redakciją kreipėsi daugiabučiuose „Vilnelės namai“ gyvenantys žmonės. Jų teigimu, dviejuose devynių aukštų namuose akivaizdžiai matomas juos stačiusios bendrovės „Anreka“ padarytas brokas.
Plika akimi matomas brokas
Gyventojai tikina, kad statant daugiabučius darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes nepraėjus nė metams po statybų pabaigos pasirodė daug defektų.
„Bėdos daugiabutyje prasidėjo net neįsikėlus gyventojams. Viename iš butų dar nepradėjus daryti remonto dėl nekokybiškai atliktų hidroizoliacijos darbų iš viršutinės terasos pradėjo bėgti vanduo. Įmonė ištaisė padarytą broką, tačiau po pirmų kritulių situacija vėl pasikartojo, o remontas bute jau buvo padarytas“, – teigė viena iš namo gyventojų, kuri prašė, kad jos vardas ir pavardė nebūtų įvardyti.
Daugiabučių gyventojai skundėsi ir dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Esą dėl nekokybiškai įrengtos aikštelės per ventiliacijos angas į ją prateka vanduo.
„Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengtos nekokybiškai, per ventiliacijos angas prateka vanduo. Pernai rudenį „Anreka“ bandė taisyti klaidą, pradėti darbai, atkastos ventiliacijos angos, kurios buvo paliktos visai žiemai be papildomos apsaugos nuo išorės kritulių. Drėgmė taip ir skverbiasi toliau“, – tęsė daugiabutyje gyvenanti moteris.
Dėl visų problemų ir trūkumų gyventojai kreipiasi skambučiais bei raštu į statytoją, tačiau, jų teigimu, „Anreka“ ignoruoja ir nenori atlikti garantinių darbų.
„Norime, kad būtų ištaisytas brokas ir pašalintos statybos klaidos. Rašėme raštus „Anrekai“, bet jie juos persiųsdavo administruojančiai bendrovei. Esame maitinami tik pažadais. Į teismą kreiptis dar neplanuojame, nes kol kas turime laiko ir garantinius terminus“ – kalbėjo butų savininkams atstovaujantys namo gyventojai.
Negirdėjo apie skundus
Statybų bendrovės „Anreka“ direktorius Romualdas Pušinaitis 15min tikino, kad drėgmė butuose greičiausiai atsirado dėl pačių gyventojų kaltės, mat šie, pasak jo, nevėdina patalpų. Nors gyventojai teigia bendravę dėl savo problemų su įmonės vadovu, jis neigia gavęs nusiskundimų dėl galimo broko butuose.
„Butą vėdinti tai reikia, o kai kurie užsandarina patalpas taip, kad iš jų visiškai neišeina susikaupusi drėgmė, ir po to sako, kad viskas dėl drėgmės. Drėgmė ateina ne iš lauko, būstą reikia išvėdinti. Tai žmonėms net sutartyse įrašyta. Ta problema gali tęstis ilgiau nei metai, ir žmonės įsivaizduoja, kad drėgmė turi kur nors išnykti. Ji pati neišnyksta, reikia išvėdinti. Čia yra pirmos žiemos problema. Bet dėl to niekas nesiskundė ir nesikreipė. Bent jau aš nežinau“, – tikino „Anrekos“ vadovas.
Paklausus apie situaciją požeminėje automobilių aikštelėje, R.Pušinaitis pripažino, kad kas nors galėjo nekokybiškai atlikti darbus. Tačiau patikino, kad šiuo metu darbai yra atliekami.
„Buvo pratekėjimas į automobilių stovėjimo aikštelę, bet tai tvarkoma. Vakar mačiau, kad tvarkė, nes anksčiau viskas buvo sušalę ir prieiti negalėjo. Vakar tikrai mačiau savo akimis, ten kažkas pradūrė hidroizoliaciją, o kas, nežinau. Gal kas nors neapdairiai darė apdailą ar kitus darbus ir pradūrė“, – teigė jis.
Galioja garantiniai laikotarpiai
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, Civiliniame kodekse numatyti keli garantiniai terminai, kurie galioja naujai pastatytiems daugiabučiams:
5 metai – pagrindinis garantinis statinio laikotarpis.
„Išoriniams darbams, jeigu pastebimas brokas, pratekėjimams, langų rasojimams. Viskam, kas netenkina ir neatitinka statybos kokybės minimalių reikalavimų, ir juos pardavėjas įsipareigoja taisyti“, – komentavo M.Statulevičius.
10 metų (suminis laikotarpis) – paslėptiems darbams.
„Dešimties metų laikotarpis galioja paslėptiems darbams, tai, kas yra paslėpta sienose, grindyse ir lubose, tai, prie ko priėjimas be ardymo nėra įmanomas“, – sakė jis.
20 metų (suminis laikotarpis) – jei brokas padarytas tyčia.
„Dvidešimties metų garantija taikoma, jeigu per ekspertizę būtų nustatyta ir patvirtinta, kad tie pažeidimai buvo padaryti tyčia, nesilaikant statybos projekto. Gal kur nors sutaupyta, panaudotos blogos medžiagos arba jų mažiau, nei buvo numatyta projekte“, – tikino LNTPA vadovas.
Reikia skaityti sutartį
M.Statulevičiaus teigimu, pastebėję broką gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į garantinę tarnybą, jei tokia nurodyta sutartyje. Jei nėra, į pardavėją arba statytoją.
„Reikia skaityti sutartį, nes ten būna nurodoma, kas konkrečiai atsako už garantinius įsipareigojimus. Dažnu atveju tai būna pats pardavėjas, bet sutartyje gali būti įrašyta, kad garantinius įsipareigojimus atlieka generalinis rangovas. Tokiu atveju turi būti nurodyti kontaktai, į ką kreiptis. Reikėtų informuoti, pasikviesti, įvertinti žalos apimtį ir reikalauti sutvarkyti į pradinę būseną. Pasitaiko tokių atvejų, kai pats plėtotojas yra bankrutavęs, nemokus, tada išsireikalauti būna sunkiau. Tačiau galbūt yra rangovas, kuris įsipareigoja tai įgyvendinti. Čia reikia žiūrėti konkrečiai į sutartį“, – teigė LNTPA vadovas.
Jeigu statytojas atsisako ištaisyti broką, M.Statulevičius pirmiausia siūlo surinkti visus dokumentus, susirašinėjimus su statytoju ir kreiptis į Valstybinę statybos ir teritorijų planavimo inspekciją.
