„Nors gyvenimą pakoregavo karantinas ir žmonės pirmąjį šių metų pusmetį daugiau laiko praleido namuose, bendras namų turto žalų skaičius kardinaliai neaugo – šiemet, kaip ir ankstesnių metų tą patį laikotarpį, fiksuota apie 1000 įvykių, kurių metu nukentėjo gyventojų namuose turimas turtas. Išskirti galėtume tai, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, daugiau žalos pridarė gegužės ir birželio mėnesiais siautusios gamtinės jėgos, jų sukelti elektros įtampos svyravimai ir buityje pasitaikantys stiklo dūžiai“, – sako BTA draudimo bendrovės Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Palyginti su 2019 metais, elektros įtampos svyravimo sukeltų įvykių skaičius padidėjo beveik 18 proc., gamtinių jėgų – apie 49 proc., su stiklo dūžiais susijusių atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai.
V.Širmelytės teigimu, dėl įvairių priežasčių atsiradę elektros įtampos svyravimai dažniausiai gadino televizorius, šaldytuvus, kompiuterius, kaitlentes ir skalbykles. Pasitaikė ir nemažai atvejų, kai didelius elektros įtampos šuolius, sugadinančius elektros instaliaciją ar atskirus prietaisus, sukėlė netoliese trenkęs žaibas.
„Daugelis, išgirdę artėjantį griaustinį ar išvydę žaibą, iš elektros tinklo paprastai išjungia televizorių, tačiau elektros iškrova gali sugadinti ir kitus elektrinius buities prietaisus,tad rekomenduojama prieš perkūniją juos išjungti. Oro kondicionavimo, signalizacijos ir kitų sistemų išjunginėti nerekomenduojama, tad jas patikimiausiai nuo perdegimo apsaugotų kokybiška elektros instaliacija ir saugikliai“, – sako draudimo ekspertė.
Lietūs ir vėjai dažnai tapdavo ir kito sugadinto gyventojų turto priežastimi. Draudikai fiksuoja nemažai užlietų patalpų, vėjo nuplėštų ar sugadintų stogų, sulaužytų lauko baldų ir nedidelių statinių – terasų, pavėsinių, pirčių.
Pasak V. Širmelytės, šiemet pastebėta ir nauja „tendencija“ – stipraus vėjo į orą pakeliami batutai.
„Yra tikrai ne vienas atvejis, kai vėjo nuskraidintas batutas kliudė nuosavą ar kaimyno automobilį, tvorą. Dažnu atveju batutų nuo skrydžio nepasaugojo net tai, kad jie buvo pritvirtinti specialiais į žemę įbedamais kabliais. Be batutų vėjas dar skraidino šiltnamius, lauko baldus. Žinoma, šiltnamio prieš audrą į patalpą neįnešime, tačiau visus kitus lauke esančius daiktus, kurie gali būti pakelti stipraus vėjo, paslėpti būtina“, – vardija V. Širmelytė.
Virtuvėje besisukiojantys gyventojai pirmąjį metų pusmetį dėl neatsargumo dažniausiai daužė kaitlenčių paviršius ir stiklines orkaičių dureles. „Dažniausi kaitlenčių sudužimo kaltininkai – stipriau statomi ar iš rankų iškritę puodai ar nukritę jų dangčiai. Orkaičių durelių stiklas dažniausiai skyla ką nors jose kepant, stiklą kartais įskelia ir nukritusios kėdės“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Pasak V.Širmelytės, įdomu ir tai, kad maždaug 8 proc. visų turto sugadinimo atvejų susiję su vaikais. Dažniausiai nuo jų nukenčia televizoriai: vaikai juos sudaužo užkliudydami, pataikydami kamuoliu, mesdami žaislus ar įvairius daiktus – nuo nagų lako buteliuko iki puodelio.
Taip pat dažnai nukenčia vaikų rankose atsidūrę išmanieji telefonai ir planšetės ar nešiojamieji kompiuteriai – nukrenta iš antro aukšto, nuo laiptų, įkrenta į klozetą, netyčia išsprūsta iš rankų. Žaisdami su kamuoliu kambaryje, vaikai neretai sudaužo stiklinius šviestuvų gaubtus, stiklinius stalų paviršius, durų stiklus. „Natūralu, kad vaikai dažnai sugadina ar sulaužo įvairius daiktus, nes yra labai judrūs ir neapskaičiuoja rizikų. Nuo tokių atsitikimų patikimai apsaugos tik viena priemonė – atsargumas ir paaiškinimas vaikams, kad, pavyzdžiui, kambarys yra ne vieta žaidimams su kamuoliu“, – sako V.Širmelytė.
