Nepaisant to, indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 metų santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų. Tuo tarpu metinės palūkanos už indėlius bankuose yra nusistovėjusios ties 0,05 – 0,8 proc. grąža. Tokia palūkanų norma nesugeba kompensuoti pinigų nuvertėjimo – Lietuvos Statistikos departamento duomenimis nuo 2015 iki 2017 metų rugsėjo metinės infliacijos rodiklis siekė daugiau nei 5 proc.
Pasak A.Avulio, matydami praradimus dalis gyventojų siekia „įdarbinti“ savo kapitalą ir santaupas nukreipia investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Iki 60 proc. naujų butų „Hanner“ plėtojamuose projektuose perkami už nuosavas lėšas, o vėliau didžioji dalis tokių butų yra išnuomojami.
„Prestižinės klasės būstuose šeši iš dešimties butų perkami be jokių bankų paskolų. Šiek tiek mažiau kainuojančiuose vidutinės ir aukštesnės kainos segmento daugiabučiuose 30 – 40 proc. butų perkami savo lėšomis. Būtent šios klasės būstai dažniausiai įsigyjami kaip investicija ir yra skirti išnuomoti“, – pranešime spaudai cituojamas jis.
A.Avulio teigimu, pastaruoju metu butų nuomos rinka stabilizavosi, taigi ties 5 proc. sustojo ir metinės investicijų grąžos rodiklis. Tačiau Vilnius, vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuris vis dar aktyviai auga, todėl tikėtina, kad net šiuo laikotarpiu, stabilizavusis nuomos rinkai, ji vis dar išliks patraukli investicijoms. Tai patvirtina ir Lietuvos banko Namų ūkių apklausa. Jos metu respondentai įvardijo, jog pati patraukliausia investicija šiuo metu jiems yra nekilnojamasis turtas, kuris ženkliai lenkia kitas investavimo alternatyvas kaip auksą, vertybinius popierius, indėlius ir kt.
Populiariausi nuomai yra butai, kurių plotas yra apie 45 kv. m, pastatyti vidutinės ir ekonominės klasės daugiabučių projektuose, arčiau miesto centro esančiose teritorijose. Tokių butų kvadratinio metro kaina, priklausomai nuo projekto ir miesto vietos, svyruoja nuo 1400 iki 2000 eurų.