Bendrovė pagal parduotų butų skaičių skelbia užėmusi apie dešimtadalį rinkos. Iš viso per praėjusius metus pirkėjai iš plėtotojų sostinėje įsigijo 5 453 butus, rodo „Hanner“ surinkti bendrovių viešai skelbiami duomenys. Metinis parduotų butų skaičiaus augimas siekė 39 proc.
„Nuo to laiko, kai pradėjome būsto verslą prieš 15 metų, dar nebuvome matę tokio spartaus augimo, koks buvo praėjusių metų pradžioje – kai kuriais mėnesiais parduotų butų skaičius išaugo du kartus. Mūsų vertinimu, prie to labiausiai prisidėjo rekordinis būsto įperkamumas“, – pranešime spaudai teigia Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, dviejų asmenų, gaunančių vidutines pajamas, šeima Vilniuje šiuo metu gali įsigyti 50 kv. m ploto naujos statybos butą pačiame sostinės centre. Tai esą geriausias rodiklis bent per pastaruosius 20 metų, o greičiausiai – nuo pat Nepriklausomybės atgavimo.
Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.
Kita aktuali priežastis – rekordinės santaupos, kurias gyventojai siekia įdarbinti. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkių indėliai pastaruosius kelerius metus kasmet auga po maždaug 1 mlrd. eurų ir šiuo metu siekia beveik 15 mlrd. eurų.
„Hanner“ surinkti duomenys rodo, kad kaip ir 2018 m., daugiausia butų parduota žemesniame segmente (iki 1700 eurų už 1 kv. m), pardavimai šiame segmente taip pat viršijo pasiūlą – naujai rinkai pasiūlytų butų skaičių. Tiesa, jei 2018 m. žemesnio segmento butai sudarė 56 proc. visų parduotų butų, pernai ši dalis sumažėjo iki 43 proc.
Tuo metu „premium“ segmente (nuo 2000 eurų už 1 kv. m) paklausa buvo mažesnė už pasiūlą, nors dalis nuo visų butų ir išaugo nuo 17 iki 24 proc.
„Nors kartais siekiama įrodyti priešingai, statistika rodo, kad ekonominiame segmente rinkoje yra susidaręs deficitas, o prestižiniame – perteklius. Tai reiškia, kad ir toliau plėtotojams bus nelengva parduoti brangiau kainuojančius butus, o pigesni išgraibstomi dažnai dar nepastatyti“, – teigia A.Avulis.
S.Vagonis: priežasčių kainų mažėjimui nėra
Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovas, skaičiuoja, kad naujų butų kainos Vilniuje praėjusiais metais augo 6,8 proc.
Nors per dešimtmetį naujos statybos butai miegamuosiuose rajonuose pabrango 29 proc., o senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose (Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje, Užupyje) – 56 proc., 2007 m. buvusio aukščiausio užfiksuoto lygio rinka vis dar nepasiekė. Iki to senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose statomiems būstams dar trūksta 13 proc., o miegamuosiuose rajonuose – 23 proc.
„Žvelgiant į netolimą ateitį – į 2020 metus – sunku surasti argumentų, kodėl būsto kainos neturėtų augti ir šiemet. Pagrindiniai varikliai Vilniaus mieste kaip ir kelis pastaruosius metus bus: augančios gyventojų pajamos, augantis gyventojų skaičius, naujai kuriamos darbo vietos, žemos paskolų palūkanos, teigiami gyventojų lūkesčiai“, – sako S.Vagonis.
Pasak jo, brangstanti būsto nuoma taip pat nesudaro patrauklios alternatyvos, be to, plėtotojai jaučia pirkėjų spaudimą kokybei, o statybų savikaina brangsta.
