„Pagrindinė priežastis, kodėl investavome mažiau nei tikėjomės, nes kol kas sunkiai sekasi spręsti klausimus savivaldybėje. Daug ginčų, neaišku, kokius namus reikia statyti, kokių aukštų. Kyla daug klausimų, o atsakymai, kurių sulaukėme iš Vilniaus miesto savivaldybės, abejotini. Gal per daug optimistiškai žiūrėjome į Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, o reikėtų turbūt vertinti realistiškai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams teigė A.Avulis.
15min rašė, kad greta buvusio Žalgirio stadiono teritorijos gyvenantys žmonės nerimauja, jog prieš jų langus iškils pastatai, užstojantys vaizdą. Jie skundžiasi, kad apie keičiamą detalųjį planą nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ informavo netinkamai. Savivaldybė stojo ginti gyventojus, esą, šiuo atveju, nors informavimas vyko pagal įstatymus, jis buvo nepakankamas. Be to, Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis priminė, kad tebegalioja įpareigojimas nugriauto „Žalgirio“ stadiono vietoje pastatyti naują stadioną.
„Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, daugiausiai problemų šiuo metu įmonei kelia būtent „Žalgirio“ stadiono teritorijoje plėtojamas projektas. Į jį bendrovė žada investuoti 200 mln. eurų.
„Daugiausiai neišspręstų klausimų lieka stadiono teritorijoje. Norime atviro dialogo ir būtų gerai, kad jis kuo greičiau įvyktų. Kai įsigijome teritoriją, pareiškėme, kad investuosime daug pinigų, kurie dabar kabo ore. Nežinome, ką daryti ir, tiesą sakant, negauname aiškaus atsakymo. Gauname tik indikacijas, kad reikia statyti 4 aukštų namus, bet mums neaišku, kodėl: ar tai tik mums, tik šioje vietoje. Siekiame dialogo su Vilniaus valdžia ir tikimės gauti atsakymus“, – kalbėjo A.Avulis.
Nori viešos erdvės
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikina, kad A.Avulis įsigijo sklypą, kuris Bendrajame plane pažymėtas kaip stadionas, nors dar ankstesnės kadencijos taryboje pradėtos procedūros (didžiąja dalimi – ir baigtos), pagal kurias detalusis planas pakeistas, nors ir su vidiniais prieštaravimais, tad tarsi stadiono ten ir nėra.
Todėl jeigu atsakymas yra ne toks, kokio nori (A.Avulis – red.past.), tai negalima sakyti, kad nėra susišnekėjimo, – sakė R.Šimašius.
„Situacija yra teisinėje aklavietėje, teisūs gali būti ir vieni, ir kiti, kaip ir neteisūs. Faktas yra toks, kad nematome priežasčių keisti detalųjį planą didindami ten pastatų aukštingumą, nes jis buvo suderintas su visuomene. Todėl kaimynystės interesai yra labai svarbūs. Todėl jeigu atsakymas yra ne toks, kokio nori (A.Avulis – red.past.), tai negalima sakyti, kad nėra susišnekėjimo. Tiesiog nenorima priimti tokio atsakymo, koks duotas atsižvelgiant į viešą ir bendruomeninį interesą“, – sakė meras.
Anot R.Šimašiaus, net jeigu ir bus nuspręsta, kad stadionas čia išnyks, erdvė turėtų atsiverti visuomenei: „Labai svarbu, kad Vilniuje būtų stadionas. Ir jis bus, pagrindinis stadionas bus ne toje vietoje, ko gero, konkursas vyksta dėl stadiono ant Šeškinės kalno. Tačiau šioje vietoje jeigu bus ne stadionas, turėtų, mano manymu, būti visuomenei paskirčiai kiti dalykai padaryti. Negali būti ši teritorija „išstadioninta“ ir tiesiog užstatoma tokiu pačiu tankumu be didesnių viešųjų erdvių, kurie reikalingi bendruomenei ir visuomenei.“
Butų pardavimai didėjo
„Hanner“ 2016 metais Lietuvoje pardavė 446 butus – 43 proc. daugiau nei 2015 metais. Tai geriausias kompanijos rezultatas nuo 2007 metų, kai „Hanner“ Vilniuje pardavė 450 butų. Praėjusiais metais visų „Hanner“ butų pardavimo sandorių Lietuvoje vertė siekė 52 mln. eurų.
„Veiksnys, kuris leido pasiekti beveik prieškrizinį pardavimų lygį, yra augantys atlyginimai ir mažos bankų palūkanos. 37 proc. klientų pirko už savo sukauptus pinigus, be paskolų. Šiame segmente yra visko: pensinio amžiaus žmonių ir tų, kurie sukaupę ar paveldėjo pinigus“, – teigė A.Avulis.
2016 metais Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje pernai buvo parduoti 4271 naujas butas, 24 proc. daugiau nei 2015 metais. Per 2016 metus vidutinė kv. m kaina sostinės rinkoje pakilo 6,8 proc. ir metų pabaigoje pasiekė 1417 eurų už kv. m – ši kaina išliko 28 proc. žemesnė nei 2007 metų gruodį.
„Šis pakankamai didelis kainos augimas gali būti susijęs su tuo, kad jau didelė dalis butų statoma A energinio naudingumo klasės, kuri yra brangesnė. Kitas dalykas, daugiausiai būsto parduodama centrinėje miesto dalyje. Tačiau, toks pabrangimas gali paskatinti ateiti į rinką spekuliantus“, – sakė A.Avulis.
2016 metais naujų butų pirkėjai Vilniuje rinkosi brangesnius butus – ekonominiame segmente įsigytų butų skaičius, lyginant su 2015 metais, sumažėjo nuo 45 proc. iki 34 proc. 2016 metais populiariausi rinkoje buvo butai, kurių bendras plotas neviršija 50 kvadratinių metrų (47 proc. rinkos pardavimų).