„Atrodo keistai, kai pradedamos diskusijos, kad čia reikia stadiono. Šis klausimas buvo išspręstas iki to laiko, kai mes jį įsigijome. Turėjome teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad ten galėsime investuoti, o dabar mums atrodo visiškai nesuprantama, praėjus pusantrų metų, kelti tą klausimą. Kodėl jis nebuvo keliamas, kai buvo išduoti statybos leidimai, prieš metus? Yra sunkiai suvokiama, kodėl dirbant skaidriai pusantrų staiga atsirado protestai ir diskusijos. Kodėl niekam anksčiau nereikėjo to stadiono? Kodėl jį nori statyti dabar?“, – po susitikimo su sostinės meru ir kitais atstovais 15min sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jis kol kas teigė neplanuojantis kreiptis į teismą, tačiau norintis išgirsti argumentus, kodėl kilo toks sujudimas.
Jei argumentų nėra, kyla sąmokslo teorijos, – sakė Arvydas Avulis.
„Tokių veiksmų neplanuojame, nes kol kas mums niekas nieko blogo nepadarė. Tik erzina ir atima daug laiko. O jeigu yra noras diskutuoti – mes mielai. Tik norėtųsi paklausti tų žmonių, kurie nori diskutuoti, kodėl jie nenorėjo su mumis anksčiau kalbėtis, o staiga nori. Turi būti argumentai. Jei jų nėra, kyla sąmokslo teorijos, kad futbolo sirgaliai yra atpirkimo ožiai, kurie pastatyti į priekį ir jais tiesiog manipuliuojama“, – teigė jis.
A.Avulio teigimu, susiklosčiusi situacija jam primena akcijas dėl plėtros buvusio Kelių policijos pastato teritorijoje Giraitės gatvėje, kuriai priešinosi architektai.
„Mes stebime jau antrą į „Lidl“ atvejį panašią situaciją, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau apleistą, teritoriją ir pradėjus pokyčius, o savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus sprendimus. Tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga“, – sakė jis.
Savivaldybė nori viešųjų erdvių
Tuo tarpu po susitikimo išplatintame Vilniaus miesto savivaldybės pranešime teigiama, kad situaciją, dėl kurios šiandien kilo diskusijos, sukūrė buvusi valdžia, todėl svarstoma užsakyti teritorijos planavimo dokumentų ekspertizę.
„Šioje vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu, net iki galo neužbaigiant visų procedūrų. Tokią teisinę koliziją sudarė praėjusios kadencijos valdžia: buvo patvirtintas detalusis planas, tačiau bendrasis planas liko nepakeistas ir jame iki šiol numatytas stadionas. Taigi, iš esmės neužbaigta teritorijų planavimo procedūra, kuri sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teritorijos vystymą“, – pranešime spaudai sakė Remigijus Šimašius.
Sostinės meras taip pat teigė, kad savivaldybė derasi su „Hanner“ dėl viešosios erdvės teritorijoje.
„Futbolo stadionas Vilniuje tikrai bus. Naujame daugiafunkciame komplekse numatytos net trys futbolo aikštės. Tačiau esame už tai, kad dabartinė buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija taip pat turi tapti patrauklia vieša erdve, maksimaliai atitinkančia miestiečių poreikius. Dėl to tariamės su investuotoju – stadioną įsigijusia bendrove „Hanner“, – sako R.Šimašius.
Beveik 8 ha ploto teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių, kurioje taip pat buvo „Žalgirio“ stadionas, „Hanner“ įsigijo už 40 mln. eurų iš „Šiaulių banko“. Čia įmonė ketina investuoti daugiau kaip 200 mln. eurų, statyti viešbutį, gyvenamuosius namus ir verslo centrus.
Idėją palaidojo seniai, bet plano nepakeitė
2013 metų lapkritį Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti Nacionalinį stadioną Vilniaus Šeškinės, o po metų – šalia Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių nestatyti naujo stadiono. Taip pat savivaldybė turėjo turėjo pakeisti teritorijos bendrąjį planą. Tačiau bendrojo miesto plano valdininkai iki šiol nepakeitė ir „Žalgirio“ stadiono teritorijoje iki šiol galioja reikalavimas, kad komercinei veiklai gali būti skirta tik dalis šios teritorijos, nes privalo likti vietos ir stadionui.
„Bendrajame plane teisiškai reikalavimas turėti tą stadioną („Žalgirio“ stadiono teritorijoje – red. past.) tebėra ir todėl mes negalime leisti dabar visos teritorijos užstatyti pastatais, kol nėra išspręstas klausimas dėl bendrojo plano“, – 15min sakė Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Pasak jo, bendrasis planas šiuo metu yra keičiamas, tačiau miesto taryba turės apsispręsti dar kartą dėl ankstesnio sprendimo, kad nebereikia stadiono toje vietoje
„Jeigu apsispręs, kad stadiono čia reikia, tada ieškosime kito sprendimo“, – užtikrindamas, kad su „Hanner“ nėra jokio konflikto, kalbėjo M.Pakalnis.
Naująjį bendrąjį planą Vilnius turės kitų metų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje. Kokios nuomonės dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos jame bus laikomasi, M.Pakalnis neprognozuoja. Esą gali iš viso nelikti reikalavimo išlaikyti sporto paskirties statinį, gali būti reikalaujama stadiono, o gal – tik sporto klubo.