R.Pleteras keturiolika metų dirbo nekilnojamojo turto paslaugų įmonėje „Ober-Haus“, pastaruosius penkerius metus buvo įmonės generalinis direktorius.
„Džiaugiuosi, kad Remigijus nusprendė prisijungti prie įmonės „Bonava“. Puikus jo rinkos išmanymas, lyderystės įgūdžiai bei dėmesys rinkodarai ir pardavimams padės užtikrinti įmonės „Bonava“ augimą Vilniuje“, – pranešime spaudai cituojama „Bonavos“ Sankt Peterburgo ir Baltijos šalių regionų prezidentas Michaelas Björklundas.
15min šių metų pradžioje rašė, kad įmonė ieškojo šalies filialo vadovo. Tuomet M.Björklundas 15min teigė, kad kompanija planuoja veikti „Vilniaus metropolinėje zonoje“.
Dabar nurodoma, kad „Bonavos“ tikslas – įsigyti pirmąjį žemės sklypą Vilniuje iki 2019 metų pabaigos.
„Bonava“ yra nekilnojamojo turto plėtros įmonė. Buvusi Švedijos statybų bendrovės „NCC“ grupės dalis, „Bonava“ stato namus ir kuria kaimynystes nuo 1930-ųjų. Įmonėje dirba 2,1 tūkst. darbuotojų, ji veikia 9 šalyse (Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Rusijos mieste Sankt Peterburge, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) ir 24 miestuose.
2018 metų pabaigoje įmonės grynieji pardavimai siekė 1,4 mlrd. eurų, buvo statomi daugiau nei 10 tūkst. būstų. „Bonavos“ akcijos yra listinguojamos Stokholmo „Nasdaq“ biržoje.
„Dabar mes esame didžiausi būsto plėtotojai ne tik Rygoje, bet ir visoje Latvijoje. Ir tik trimis butais nusileidome didžiausiam rinkos dalyviui Estijoje. Esame Vilniuje, nes norime formaliai tapti didžiausiu būsto plėtotoju Baltijos šalyse. Lietuvos rinka atrodo labai aktyvi, neatrodo, kad čia galima paprastai ir pigiai nusipirkti žemės, o rinkos dalyviai yra stiprūs. Taigi mes nusiteikę, kad bus gana sunku pradžioje. Kita vertus, jeigu kalbėsime apie kelis projektus, manau, kad tai įmanoma padaryti“, – BNS sakė Švedijos „Bonavos“ prezidentas Baltijos šalims Michaelas Bjorklundas.
Balandį Registrų centre įregistruota bendrovė „Bonava Lietuva“, jos vadovu tapo Remigijus Pleteras, 14 metų dirbęs didžiausioje nekilnojamojo turto įmonėje Lietuvoje „Ober-Haus“, o pastaruosius penkerius metus buvęs jos generaliniu direktoriumi.
Pasak M.Bjorklundo, bendrovė teritorijų plėtrai norėtų įsigyti iki šių metų pabaigos.
„Neplanuojame statyt miesto centre, tačiau mus domina teritorijos, kurių planavimo procesas nėra labai pažengęs. Taip pat ieškome partnerių ir galimybių plėtrai. Susitarti dėl teritorijų norėtume kuo greičiau, tačiau būdamas realistas, sakyčiau tai bus ne anksčiau kaip metų pabaigoje. Tai būtų puiku“, – sakė jis.
Klausimas, kodėl į Lietuvos rinką kompanija nusprendė žengti būtent šiuo metu, kai rinka yra itin aktyvi ir joje stipri konkurencija, „Bonavos“ atstovas tvirtino tikintis, kad įmonės strategija pasiteisins ir Lietuvoje.
„Jeigu turi gerą verslo idėją, ilgalaikėje perspektyvoje tau seksis. Galbūt vienu atveju prireiks daugiau laiko, kitu – mažiau, bet koks laikas yra geras nekilnojamojo turto rinkoje? Tuomet, kai rinkoje būstų kainos yra didelės – ir sąnaudos bus didelės. Kita vertus, kai sąnaudos yra mažos, pardavimo kainos – taip pat. Ir tu lauki to stebuklingo laiko, kai sąnaudos bus mažos, o kainos didelės. Bet to nenutiks“, – kalbėjo jis.
Veikia Latvijoje ir Estijoje
Švedijos kompanija nurodo plėtojanti būsto projektus 8 rinkose, tarp jų Estijoje bei Latvijoje. Įmonė skelbia Latvijoje šiuo metu plėtojanti 7, Estijoje – 4 projektus.
„Bonavos“ atstovo teigimu, ilgainiui viliamasi kasmet Lietuvos rinkoje parduoti 400-500 butų.
„Mūsų grupė kasmet stato apie 10 tūkst. būstų, per 2018 metus pardavėme 6 tūkst. ir pradėjome statyti 6,5 tūkst. būstų. Mūsų rinkos dalis šiemet per pirmąjį ketvirtį Rusijoje bei Baltijos šalyse išaugo nuo 6 proc. iki 10 proc. Per metus Rygoje parduodame 350-400, Taline – 300-350 butų. Manau, kad realu tikėti, jog ilgainiui Vilniuje per metus parduosime 400-500 butų“, – sakė M.Bjorklundas.
Kaip pavyzdį jis pateikia kompanijos veiklą Rygoje, kurios rinkoje 2013-aisiais kasmet buvo parduodama apie 60 būstų.
„Progresas Rygoje yra labai įdomus: man pradėjus vadovauti, ten turėjome vieną projektą, per metus parduodavome apie 60 būstų. Dabar parduodame iki 400. Grubiai tariant, mes sukūrėme tam tikro tipo pastatus žmonėms, kurie turi galimybę pasiskolinti būstui, o mes jiems galime pasiūlyti produktą, kurio galutinė kaina yra žemesnė ir tokius pačius pasiūlymus galime pateikti įvairiose Rygose vietose“, – apie veiklą Latvijos sostinėje pasakojo M.Bjorklundas.
Jo teigimu, šiuo metu Estijos būsto rinka yra gana pažeidžiama, o Latvijoje kompanija mato nemažai perspektyvų augimui.
„Estijos rinka ne vienerius metus stipriai orientuojasi į brangesnio segmento būstus, tačiau pastaruosius kelerius metus nemažai streso kelia didėjančios sąnaudos, tad sakyčiau, kad ši rinka yra gana pažeidžiama. Jeigu atlyginimai toliau neaugs tokiu pačiu tempu, bus problemų. Latvijoje mes turime daug galimybių augti, nors konkurencija didėja, ten matome ir Lietuvos plėtotojų. Vis dėlto Rygos rinka vertinama konservatyviai, bet mums ten yra nemažai galimybių. Svarbu stebėti kainų lygį. Vis dėlto šioje rinkoje, manau, pasiekėme tokias apimtis, kad pavyks sukontroliuoti sąnaudas“, – sakė „Bonavos“ atstovas.
Pasak M.Bjorklundo, kompanija laikosi nuoseklios strategijos plėtoti nebrangaus būsto projektus.
„Labai daug dėmesio skiriame išsiaiškinti, koks tai turi būti pasiūlymas, kad jis tiktų įvairiose lokacijose ir tuomet stengiamės jo laikytis. O ne staiga iššokti su planais statyti brangius būstus, po to pigius būstus, priklausomai nuo to, kokia proga pasitaikys. Esame linkę laikytis strategijos, o ne naudotis pasitaikančiomis progomis“, – pasakojo jis.
Visiems – vienodi pasiūlymai
M.Bjorklundo teigimu, Švedijos kompanija rinkoje taip pat išsiskiria tuo, kad siekia kuo daugiau sprendimų suvienodinti arba standartizuoti. Taip ji siekia efektyvumo ir suvaldyti sąnaudas.
„Šiuo metu skaitmenizuojame procesus ir tam skiriame daug išteklių, viliamės, kad tai padės gerokai padidinti produktyvumą. Siekiame tarpusavyje sujungti įvairias skirtingas sistemas, kad galėtume kontroliuoti sąnaudas. Supratome, kad galime investuoti į technologijas, apmokyti savo žmones ir investuoti į tinkamus sklypus, kad galėtume iš vidaus kontroliuoti tam tikrus žingsnius. Tačiau visa kita priklauso nuo kitų šalių, pavyzdžiui, savivaldybių, kurios sudarys sąlygas pasikartojančiai plėtrai, neturės pernelyg detalizuotų reikalavimų, arba tiekėjų, kurie dirbs su mūsų pirkimų sistema“, – aiškino jis.
Anot „Bonavos“ atstovo, kompanijai taip pat svarbu kurti standartizuotus plėtros projektus konkrečioms rinkoms.
„Jeigu dizaineriai ar architektai skirtingiems sklypams kuria skirtingus sprendimus, kurie vėliau perduodami skirtingiems rangovams, kurie juos įgyvendins skirtingai, nuolat kuriame skirtingus prototipus. Tai negali sukurti didesnio produktyvumo. Mes norime įsigyti tokių sklypų, kuriuose galime įgyvendinti jau sukurtus sprendimus. Pavyzdžiui, neįsivaizduojama, kad „Volvo“ kompanija kurs vieną automobilio modelį Geteborgui, kitą – Stokholmui, trečią – Malmei. Tai būtų visiškai beprotiška, tačiau mūsų sektoriuje visiškai normalu kiekvienai vietai, kiekvienam regionui turėti skirtingus reikalavimus ir visur plėtoti skirtingai“, – kalbėjo M.Bjorklundas.
Pasak jo, šį modelį planuojama pritaikyti ir Lietuvoje, nes jis pasiteisino kitose Baltijos šalių rinkose.
„Mūsų strategiją paremta pasikartojančiais kokybės sprendimais, už prieinamą kainą pirkėjams, kur bendra produkto kaina yra tokia pati svarbi, kaip ir vieno kvadratinio metro kaina. Tikiuosi, kad bent jau dalį tos formulės turime, nors užims šiek tiek laiko, reikės kažkiek pritaikymo (Lietuvos rinkai – BNS). Manau, kad viena iš daugiausiai iššūkių keliančių klausimų – ar samdysime išorės architektus, ar bandysime tuos darbus, kaip ir kitose šalyse, daryti įmonės viduje ir tuomet samdyti rangovus“, – sakė M. Bjorklundas.
Jis taip pat teigė, jog kompanija tradiciškai pirkėjams siūlo įrengtus būstus bei siekia kuo anksčiau juos parduoti.
„Pelno marža nėra pati svarbiausia, nors svarbi. Jeigu reikia rinktis tarp mažesnės pelno maržos ir greitesnių pardavimų ar didesnės maržos ir rizikos, mes norėtume pirmojo varianto. <...> Būsto įrengimas plėtotojui neša 0,3-0,4 proc. pelno. Suprantu, kad Lietuvos rinkoje mums teks prisitaikyti prie tradicijų ir pasiūlyti butų su daline apdaila. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mūsų vizija yra kurti gyvenvietes, ne kvadratinius metrus. Ir pirkėjas perka ne tik būstą. Labai sudėtinga sukurti laimingą, saugią kaimynystę, jei ji bus nuolatinė statybų aikštelė“, – sakė M. Bjorklundas.
