Lygiuojasi į naujos statybos daugiabučius
„Pagal direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams ir jie turi būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką“, – pasakoja pašnekovė bei primena, kad pagal energinį naudingumą pastatai skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Aukščiausios klasės pastatai yra A++ klasės.
Atnaujinami daugiabučiai, kad gauti valstybės paramą pagal daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą, turi pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudos sumažinti ne mažiau kaip 40 procentų. Todėl įtakos tam, kad vis daugiau atnaujinamų daugiabučių siekia aukštesnės – B – klasės, įtakos tam turi ir būsto rinkos naujienos: nuo 2016 m. Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės klasės pastatus ir daugiabučių gyventojai siekia, kad jų būsto vertė smarkiai neatsiliktų nuo naujos statybos daugiabučių ir jų šilumos sąnaudų.
Energiją galėtų gaminti net fasadai
Nors susidomėjimas atsinaujinančios energijos šaltiniais renovuojant daugiabučius nėra didelis, tačiau stiprėjant tendencijai siekti po modernizacijos aukštesnės energinės klasės ir net visiško šilumos energijos neeikvojimo, alternatyvi energija tikrai sulauks dėmesio. Kaip pabrėžia vienos iš pažangiausių įmonių, gaminančių saulės modulius, vadovas Vidmantas Janulevičius, saulės ir vėjo energija – tarp populiariausių energijos šaltinių pasaulyje. Be to, neretai vėjo, saulės ir kitos energijos rūšys sėkmingai derinamos tarpusavyje atsižvelgiant į metų laikus ir vietos klimatą. Taip pasiekiama dar geresnių rezultatų: namai ne tik pasigamina elektros ir karšto vandens savo poreikiams, bet ir gali šią energiją „kaupti“ ir naudoti vėliau arba parduoti kitiems vartotojams.
Kaip vieną įdomiausių ir perspektyviausių tendencijų renovuojant daugiabučius V. Janulevičius įvardija „aktyvius“ fasadus, kai integruoti saulės energijos sprendimai montuojami ne tik ant stogo, bet ant daugiabučio fasado. „Turint omeny, kad didelių saulės jėgainių Lietuvoje turėti negalime, nes žemė reikalinga kitoms reikmėms, saulės kolektoriai ant namų fasadų – itin aktuali priemonė mūsų šalyje. Tokie sprendimai galėtų būti montuojami tiesiai ant atnaujinto fasado. Žinoma, šie sprendimai efektyviausi, kai daugiabutis orientuotas į rytus arba pietus “, – pastebi pašnekovas bei priduria, kad pasitelkę saulės energijos sprendimus, daugiabučiai galėtų iškart pasiekti itin aukštas: A++ arba A+ energinio naudingumo klases.
Nors šiuo metu alternatyvių energijos šaltinių naudojimas atsiperka tik po ilgo laiko, šią situaciją iš esmės galėtų pakeisti kvartalinė daugiabučių gyvenamųjų namų modernizacija – jeigu grupė daugiabučių nuspręstų rinktis atsinaujinančius elektros šaltinius, atpigtų ir jų montavimo kaina, padidėtų graža. Kaip pastebi V. Janulevičius, grupė daugiabučių, nusprendusių pasinaudoti saulės energijos sprendimais, taip pat galėtų gauti daug didesnę naudą nei pavieniai daugiabučiai – pirmiausia dėl to, kad saulės šviesos mažiau gaunantys namai galėtų energijos gauti iš namų, esančių palankesnėje padėtyje, o bendras sprendimas naudotis saulės energija, atpigintų ją teikiančių įrenginių ir jų montavimo kainą.
