„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

I.Šimonytė apie siūlomus pokyčius valstybės tarnyboje: esmė – ne mano atlyginimas

Seimo verdikto lauks įstatymų projektai, numatantys pokyčius valstybės tarnyboje, susiję su darbo užmokesčiu ir darbuotojų motyvavimu. Po Vyriausybės posėdžio surengtoje konferencijoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad klaidinga manyti, kad ji ir Seimo pirmininkė užsimojo pasididinti algas.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Po Vyriausybės posėdžio I.Šimonytė teigė, kad jame kalbėta apie valstybės tarnybos reformą, kurios projektai keliaus į Seimą. Tikimasi, kad jie galės būti pateikti plenariniame posėdyje spalio 11 d. ir atitinkamai pradėti svarstyti ir galbūt priimti.

„Nors su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad viešojoje erdvėje ir šiandien ryte teko girdėti, kad šito įstatymo pakeitimo esmė yra, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti, tai leisiu sau šiek tiek ironizuoti, čia nebent, jei kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 m. po Seimo rinkimų, tiek Vyriausybei, tiek Seimui vadovaus moterys. Su jokiu dabar veikiančiu politiku nei Seime, nei Vyriausybe pokyčiai tiesiogiai nesusiję dėl paprastos priežasties, kad Seimas negali keisti savo darbo apmokėjimo sąlygų“, – kalbėjo ministrė pirmininkė. Tad visi sprendimai, kurie būtų priimami, anot jos, galiotų tik naujai kadencijai.

Pasak I.Šimonytės, jei nebus pasiduota populistiniams motyvams, galime tikėtis, kad 2024 m. Seimo rinkimų kampanijoje išvysime kandidatų, kurie ateina į Seimą kaip į darbą ir atsižvelgia į tai, kiek už tą darbą mokama.

„Pagrindiniai pakeitimai, kurie įsigaliotų 2024 metais, susiję su žmonėmis, dirbančiais valstybės tarnyboje, tais, ant kurių pečių laikosi viešojo administravimo institucijos, ir kurių darbo kokybė yra be galo svarbi“, – kalbėjo ji. Ministrė pirmininkė pastebėjo, kad sunku pritraukti naujus specialistus į valstybės tarnybą, o maždaug pusė konkursų nė neįvyksta. Sudėtinga naujų darbuotojų, pasak jos, prisitraukti ir į vadovų pozicijas.

Ji pažymėjo, kad dirbantys valstybės tarnyboje vadovai turi ribotas galimybes motyvuoti gerai dirbančius, todėl tenka kliautis priedais „už tikras ar nelabai kartais tikras papildomas užduotis“.

„Akivaizdu, kad tai neskaidri ir nekonkurencinga, nepalyginama su privačiu sektoriumi, sistema“, – apibendrino premjerė.

Todėl, pasak I.Šimonytės, pasiūlymai, kurie teikiami, leistų nuo kitų metų didžiajai daliai valstybės tarnautojų, o nuo 2024 m., jau ir statutinei valstybės tarnybai, pereiti prie darbo principų, susietų su darbo užmokesčio politika, vadovo atsakomybe ir lyderyste už rezultatus, kuriuos institucija turi pasiekti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs