Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.
„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I.Šimonytė.
„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugelyje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji.
Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.
„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.
I.Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje.
„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT.
„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.
„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis.
Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.
Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc., ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.
Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų.
I.Šimonytė: Užimtumo tarnyba skirta darbo ieškantiems žmonėms
Užimtumo sistemos pertvarką, siekiant paskatinti žmones greičiau grįžti į darbo rinką, palaiko visi socialiniai partneriai, tačiau dėl konkrečių pasiūlymų dar bus diskutuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad nekyla ginčų dėl pačių pasiūlymų krypties.
„Ir darbdaviai, ir darbuotojai sutaria, kad Užimtumo tarnyba yra skirta tiems žmonėms, kurie ieško darbo. Tai neturi būti kažkoks langelis, kur užsiregistruoja žmonės ne ieškantys darbo, bet gaunantys kitas, sakykime, kažkokias socialines lengvatas ir tokiu būdu apkraunantys pačios Užimtumo tarnybos specialistų darbotvarkę bandymu įsiūlyti darbą žmonėms, kurie nėra motyvuoti tą darbą priimti“, – sakė I.Šimonytė.
Ji tikisi, kad dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų, pirmadienį pristatytų Trišalėje taryboje, dar bus diskutuojama
„Aš manau, kad diskusija dėl siūlomų pakeitimų dar bus (...). Tam ir yra pristatymas, kad visi galėtų pateikti savo pastabas. Į tas pastabas, tikrai, manau, ministerija yra linkusi geranoriškai atsižvelgti“, – teigė premjerė.
Ministerija siūlo, kad darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus būtų siūlomas darbas, atitinkantis jo kvalifikaciją, o darbo užmokestis galėtų siekti 60 proc. buvusio atlyginimo. Nuo septinto mėnesio jam būtų siūlomas bet koks darbas, o jo atsisakius, jis netektų bedarbio statuso.
Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sako, kad nors ministerijos siūloma kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o siūlomo darbo atlyginimo riba – per maža ir neatliepia tikslo „išlipti“ iš pigios darbo jėgos duobės.
Lapkričio pradžioje šalyje buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų 23 tūkst. per mėnesį suteiktas bedarbio statusas.
