Vilniuje vykstančioje Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje Europos bankinės rinkos prižiūrėtojai bei finansininkai aptaria būdus, kaip suvaldyti nekilnojamojo turto (NT) kainų augimą.
Įspėjo 8 valstybes
Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRB) Sekretoriato vadovas Francesco Mazzaferro akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus daugumoje ES šalių išaugo būsto kainos, o dalies jų ekonomika ir pajamų augimas stiebėsi lėčiau.
Pasak, F.Mazzaferro, tokius atvejus paprastai lemia kreditais maitinama būsto rinka. ESRB, įvertinusi, kiek pažeidžiamos yra valstybės, aštuonioms ES narėms pernai įteikė įspėjimus dėl kylančių grėsmių.
Būsto kainų burbulai ūkiui ir žmonėms kainuoja pernelyg brangiai, todėl negalime leisti sau vėl lipti ant to paties grėblio, – sakė V.Vasiliauskas.
Tarp šių valstybių yra Švedija, Suomija, Austrija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Didžioji Britanija.
F.Mazzaferro pranešime pažymėjo, kad Suomija ir Švedija yra pažeidžiamos dėl didelio įsiskolinimo, smarkiai augančių būsto kainų, o jei rizikos pavirstų realiu ekonominiu sukrėtimu, tai galėtų persimesti ir į kitas Baltijos šalis.
Auga kainos – ruoškis krizei
Norvegijos centrinis bankas (Norges Bank), valdydamas kaistančią NT rinką, jau ėmėsi netipinių priemonių.
„Būsto kainų augimas yra pirmasis galimos krizės indikatorius“, – Vilniuje teigia „Norges Bank“ Finansinio stabilumo vykdomasis direktorius Torbjornas Haegelandas.
Jis pažymėjo, kad svarbiau ne pats būsto kainų augimas, bet vartotojų skolų augimas – šie du dalykai paprastai eina drauge.
„Norvegijoje jau ilgai kreditavimas augo sparčiau nei BVP. Kredito plėtrą augina būsto pirkėjai, jie labiausiai prisideda prie namų ūkių skolų“, – pažymėjo T.Haegelandas.
Jis skaičiuoja, kad norvegų skolos jau siekia apie 225 proc. BVP ir vienintelė priežastis, kodėl norvegai pajėgia išsilaikyti – itin mažos palūkanos, kurios lemia, kad skolų aptarnavimo kaina išlieka palyginama su praeitimi.
T.Haegelandas tikina, kad centrinis bankas ėmėsi griežtų veiksmų kainų augimui ir kredito plėtrai pažaboti – iš bankų pareikalauta laikyti papildomo anticiklinio kapitalo, sugriežtinti kapitalo pakankamumo rodikliai. Taip pat ir paskolų išdavimas sugriežtintas – jų dydis nebegali siekti daugiau nei 85 proc. įkeičiamo turto vertė, taikomas 5 proc. palūkanų streso testas skolininko pajamoms ir kt.
„Kainų augimas Osle nuo 13 proc. praėjusių metų pabaigoje sumažėjo iki mažiau nei 10 proc., ir tikėtina, kad dabar būsto kainos augs lėčiau“, – viliasi Norvegijos atstovas.
Tačiau jis pripažino, kad negali būti tikras, kodėl kainų augimas lėtėja.
„Mes dar to nežinome, gali būti kelios priežastys. Pirmiausia, imigracija pernai sumažėjo, populiacijos augimas Osle lėtesnis nei anksčiau. Taip pat auga naujų namų pasiūla rinkoje. Bet taip pat manome kad ir sugriežtinti reikalavimai, ypač antram įsigyjamam būstui, gali turėti tam tikrą efektą, reikalai truputį atvėso“, – konferencijoje teigė Norvegijos banko atstovas.
Jis aiškino, kad būstų kainų augimui pažaboti nereikia didelio vartotojų nuomonių pasikeitimo, užtenka, kad konkretaus būsto pirkėjų skaičius sumažėtų nuo trijų iki dviejų.
„Manau, kad einame link švelnaus nusileidimo su stabilesnėmis kainomis. Atlikome streso testus, ir dauguma bankų Norvegijoje būtų pakankamai tvirti atlaikyti tokia krizę, kuri buvo 1980-aisiais, kuomet NT kainos krito 30 proc.“, – viliasi T.Haegelandas.
Gali tekti imtis veiksmų
Tarptautinio valiutos fondo vadovas Erlendas Nieras savo pranešime vardijo būdus, kuriais galima kontroliuoti NT ir kredito rinkas.
Pasak jo, jei dauguma signalų rodys, kad bankinėje sistemoje daugėja rizikų, gali tekti imtis prievartinių veiksmų rinkai riboti.
Būdai, kuriais valstybės gali pristabdyti įsibėgėjantį skolinimą, – reikalavimai bankams laikyti daugiau kapitalo, apribota paskolos vertė, paskolos susiejimas su pajamomis ir pan.
Centrinių bankų atstovai išsakė lūkestį, kad jų įsikišimas gali lemti labiau subalansuotą ir didesnį bendrą BVP augimą ilgesniu laikotarpiu.
„Skaudžios praeities krizių pamokos rodo, kad būsto kainų burbulai šalies ūkiui ir žmonėms kainuoja pernelyg brangiai, todėl negalime leisti sau vėl lipti ant to paties grėblio. Konferencijoje sutelkiame pažangiausių valstybių patirtį ir sprendimus, padedančius laiku identifikuoti būsto kainų burbulus ir imtis priemonių jiems užkardyti“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvoje būstas yra didžiausias gyventojų turtas, kurio vertė gerokai viršija indėlių, kitų santaupų ir finansinio turto vertę. Be to, su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla sudaro reikšmingą šalies BVP dalį. Lietuva viena iš pirmųjų Europoje pradėjo taikyti atsakingojo skolinimo nuostatus.
