Ardomai atominei elektrinei naujų patalpų prireikė dėl taupumo, kaip teigia elektrinės Komunikacijos vadovė Ina Daukšienė.
„Daugelis pastatų yra morališkai pasenę, nebeatitinka šiuolaikinių sanitarinių-higienos reikalavimų, yra neekonomiški ir reikalauja didelių finansinių investicijų, siekiant toliau palaikyti tinkamą jų būklę“, – 15min atsiųstame komentare teigė I.Daukšienė.
Naujų patalpų reikia, nes senos per didelės
Pasak IAE atstovės, atlikus senų pastatų analizę, nuspręsta, kad reikia statyti naujus. Elektrinės teritorijoje turėtų iškilti naujas IAE Informacijos centras, skirtas lankytojams ir veiklos viešinimui, taip pat administracinės patalpos su darbo vietomis, IAE darbuotojų maitinimo vieta.
Darbuotojų valgykla bei informacinis centras veikia ir dabar.
Naujas pastatas bus vieno aukšto, o bendras plotas neturi viršyti 1,8 tūkst. kv. metrų ploto.
Be to, kaip aiškina elektrinės atstovė, dabar esančios patalpos tiesiog yra per didelės mažėjančiam darbuotojų skaičiui.
„IAE eksploatavimo nutraukimo procesas planuojamas iki 2038 metų ir kasmet administracinio personalo poreikis mažės. Šiuo metu esamos valgyklos pastato plotas eksploatuojamas neefektyviai, didžioji naudingojo ploto dalis yra nenaudojama, tačiau šildoma ir prižiūrima. Pastačius naują pastatą, senieji pastatai būtų nebeeksploatuojami, taip labai ženkliai sumažinant eksploatacines pastatų sąnaudas“, – atsakė I.Daukšienė.
Primename, kad Europos Komisija 2021–2027 metų ES biudžete Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti 552 mln. eurų. Lietuvos vyriausybė prašo 780 mln. eurų, tačiau Briuselis siekia, kad mūsų šalis didintų savo finansavimo dalį.
Konkursą rengs architektai
Architektų sąjunga už beveik 10 tūkst. eurų organizuos projekto konkursą, nes reikia „gauti architektūrinius projektinius pasiūlymus dėl naujo statinio statybos.“
Architektų sąjunga taip pat turės nustatyti ir parengti konkurso dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, vertinimo kriterijus, sutarties nuostatas ir kita. Konkurse dalyvausiančių architektų darbus turėtų vertinti ne mažiau kaip trys IAE deleguoti atstovai, ne mažiau kaip du profesionalūs architektai.
Konkurso rengimas ir geriausių darbų atrinkimas turi įvykti per 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos.
Beje, IAE jau nuo veiklos pradžios veikia informacijos centras. Jame galima apžiūrėti elektrinės vidaus ir išorės maketus. Čia rodomi filmai apie atominę elektrinę lietuvių, anglų bei rusų kalbomis. Taip pat informacijos centras organizuoja ekskursijas į IAE.
I.Daukšienės teigimu, į vertinimo komisiją turi būti įtrauktas architektas, o tokio specialisto IAE neturi. Todėl ir pasirinkta Architektų sąjunga.
Tiesa, IAE savo atsakyme pažymi, kad galutinis sprendimą dėl naujo pastato įstaiga priims tik įvertinusi gautus projektinius pasiūlymus ir kainas.
„Galutinio sprendimo dėl statybos tikrai nėra, bus vykdomas pasiūlymų vertinimas, kurie ir lems mūsų galutinį sprendimą statyti ar ne“, – tikino I.Daukšienė.
Valstybinės institucijos aktyviau imasi konkursų
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė negalėjo pasakyti, kada tiksliai sąjunga organizuos konkursą, tačiau patvirtino, kad tam ruošiamasi.
„Manau, kad šiemet gal dar ir nebus, bet galiu ir klysti“, – sakė ji.
Beje, architektas, Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas 15min studijoje anksčiau yra sukritikavęs valstybines institucijas, kurios vengia projektus rinktis per architektūros konkursus.
„Dažnai juos (konkursus – red. past.) pakiša po viešųjų pirkimų traukiniu, kur iš esmės yra kainos konkursas. Arba organizuoja dabar kaip ir draudžiamus įstatymu rangos ir projektavimo konkursus. Arba iš viso jų neorganizuoja, kaip pavyzdys Vilniuje – teismo rūmai. Visiškai nežinia, iš kur atsiranda projektas, ir sakoma, kad „mes išsirinkome, mes galvojame tokį projektą statyti“. Viešasis sektorius iš tikrųjų rodo nelabai kokį pavyzdį“, – per Pasaulinę architektūros dieną 15min studijoje kalbėjo A.Ambrasas.
R.Leitanaitė jam pritarė, tačiau ji pastebi suaktyvėjusias valstybines institucijas. Jos esą skambina į sąjungą ir klausia apie architektūrinius konkursus – kas tai yra ir kaip reikėtų juos rengti. Tačiau problema, Architektų sąjungos pirmininkės nuomone, vis dar išlieka.
„Vis dėlto vis dar daug viešųjų pirkimų vyksta perkant objekto projektą kartu su ranga, o ten perkama pagal mažiausią kainą. Dabar įteisintas ekonominio naudingumo kriterijus, bet dar tikrai yra pilkoji zoną, kaip jį apibūdinti, kaip vertinti, todėl jis nėra taip dažnai taikomas“, – sakė ji.
Kas skatina valstybines institucijas domėtis architektūra? R.Leitanaitė tiki, kad prie to prisidėjo visuomenės edukacija ir buvo suprasta, jog žmonėms svarbu, prie kokio pastato jie gyvens ir kur investuojami viešieji pinigai.
„Konkursai yra geras būdas tą dialogą paversti į formą ir kartu padiskutuoti, kaip interesai galėtų būti išpildomi per architektūrines formas", – svarstė R.Leitanaitė.
