Konservatorius Mantas Adomėnas trečiadienį feisbuke paskelbė, kad birželio 1 dieną Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis buvo susitikę su „Icor“ atstovais ant siurblinės stogo sostinės Maironio gatvėje. Anot jo, šį susitikimą užfiksavo kaimynai.
Be „Icor“ valdybos pirmininko Andriaus Janukonio, savivaldybės atstovų, susitikime dalyvavo advokatai Jovitas Elzbergas ir Audrius Kairevičius, architektė Diana Sabaliauskienė.
Tiek M.Pakalnis, tiek P.Poderskis patvirtino susitikę su vystytojais ir jų atstovais.
M.Adomėnas socialiniame tinkle klausė: Prie Vilniaus gynybinės sienos – naujieji „Misionierių sodai“?
„Transformatorinę – pati ar per statytinius, – sakoma, įsigijo kažkuri Andriaus Janukonio „Icor“ (buvusio „Rubicon“) valdoma įmonė. Ir štai užvakar, birželio 1 d. rytą, 11 val., ant apleistos transformatorinės stogo buvo sukviestas neįprastas konsiliumas“, – rašė feisbuke konservatorius.
P.Poderskis: miestui netinka investuotojo sprendimas
P.Poderskis savo paskyroje „Facebook“ rašė, kad šis projektas jau ilgokai užstrigęs, tačiau miestui netinka galimo investuotojo priimtas sprendimas ir architektūra.
„Reikia išieškoti tinkamo sprendimo, subtiliai atsižvelgti į vietą, kuri jautri miestui, nedidinti pastato tūrio, bet kartu ir sutvarkyti vietą, tinkamai pagerbiant gynybinės sienos likučius ir t.t. Kokybiškam rezultatui pasiekti gali prireikti ne vienos architektų komandos. Juk reikia perprasti vertingąsias savybes, galimybes landšaftinei architektūrai ir rasti inovatyvius sprendimus, kurie tinka tokioje vietoje, taikomi kitose šalyse, panašiose vietovėse.
Aptarimas vyko lauke, laikantis visų karantino reikalavimų, kaip matote išsamiame ir niekuo, išskyrus savo haliucinacijas, nepagrįstame Manto įraše. Ar kažkaip reikėjo važiuot į mišką, nušaut stumbrą ir aptart viską pirtyje, kavą pakeitus degtine? Galiausiai sutarėme dėl trijų pagrindinių dalykų: 1) vieta yra ypatinga ir jautri, jai reikia kokybiškų architektūrinių sprendimų, tinkamos raiškos; 2) negalima didinti pastato tūrio ir užstoti panoramų; 3) yra taikomi ypatingi apribojimai ir jų reikia paisyti“, – rašė P.Poderskis.
Vystytojai pakvietė pasitarti
M.Pakalnis 15min papasakojo apie susitikimo turinį. Anot jo, su „Icor“ atstovais kalbėta apie tai, ką sklype galima būtų daryti. Jis aiškino, kad vystytojai norėtų statyti „gyvenamą pastatą“.
„Nekalbėjo apie tikslius dokumentus, tikslius aukščius, kalbėjome apie principus, su kuriais reikia dirbti toje teritorijoje. <...> Jie norėjo išgirsti poziciją ir pamatyti, kokiu keliu jiems reikia dirbti“, – 15min sakė sostinės vyr. architektas.
M.Pakalnio teigimu, teritorija adresu Maironio g. 27A yra svarbi miesto kraštovaizdžio prasme, iš jos atsiveria vaizdas į Vilnelės slėnį ir į Užupį.
„Tuo ši vieta yra išskirtinė, o pastatai irgi išskirtiniai, tik į kitą pusę – išskirtinai negražūs ir netinkantys. Ten galioja Senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimai, kurie neleidžia didinti tūrio ir aukštingumo, o su pastatais vis tiek kažką galima daryti“, – įsitikinęs jis.
Vilniaus miesto architektas 15min sakė, kad „Icor“ atstovai jau bendravo su Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu. O iš sostinės atstovų tiesiog norėta sužinoti jų poziciją šiuo klausimu.
„Ten buvo ir architektų, ir teisininkų, buvo ir pats užsakovas. Tai tiesiog paaiškinome miesto poziciją“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Svarbu išsaugoti vaizdą
Kalbant apie teritoriją, kurioje šiuo metu yra siurblinė, M.Pakalnio teigimu, svarbu išsaugoti vaizdą, taip pat susitarti dėl būsimų pastatų architektūrinės išraiškos.
M.Pakalnio nuomone, gyvai susitikti su vystytojais ir jiems išaiškinti savo poziciją buvo daug produktyviau, nei atsakinėti raštu.
„Pasakiau esminius dalykus, kad reikia ieškoti tai vietai tinkamos architektūrinės išraiškos, apie tai bus didelė diskusija. Apie tai byloja greta esantis Misionierių projektas, kur autoritetingos komisijos su Nacionalinių premijų laureatais išrinko projektą kaip geriausią architektūriniame konkurse, po to sulaukėme miestiečių kritikos.
Ši vieta pagal savo ženkliškumą ne tokia išskirtinė, bet vis tiek yra matomos Senamiesčio panoramos. Ten labai svarbu rasti teisingą architektūrinę kalbą. Kitas dalykas – rasti tokį sprendimą, kad pastatai kažkaip naudojami būtų ir kad nebūtų pažeisti miestovaizdžio dalykai, išsaugotas vaizdas, leidžiantis Bokšto gatve į Vilnelės slėnį“, – aiškino pašnekovas.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teritorijos paskirtimi nurodoma „kita“ – ne gyvenamoji, komercinė ar kokia kita. Pasak M.Pakalnio, toks užrašas reiškia, kad vystytojai galėtų statyti beveik bet ką.
„Kita“ yra viskas, kas ne vanduo, ne žemės ūkis ir ne miškas, ir ne konservacija. Iš esmės, šioje vietoje, kas tiks miestui ir ką numato vietovės lygmens teritorijų dokumentai“, – 15min paaiškino jis.
Svarstytų pirkti, jei galėtų statyti tai, ką nori
„Icor“ Komunikacijos departamento vadovas Nerijus Mikalajūnas patikslino, kad šiuo metu teritorija įmonių grupei nepriklauso.
„Mes neplanuojame [pirkti sklypo], svarstome apie galimybę tokiu atveju, jei tame sklype galima vystyti projektus, kurie mus potencialiai domintų. Jeigu ne, tada mes jo nepirksime ir nevystysime“, – 15min kalbėjo jis.
N.Mikalajūno teigimu, įmonė svarstytų statyti apie 1000 kv. metrų verslo centrą su jame esančiais vienu ar dviem butais. Tiesa, jo teigimu, kol kas nėra jokio patvirtinto projekto.
„Mūsų sprendimas tiesiogiai priklausys nuo atsakingų institucijų požiūrio į tą vietą. Jeigu statinį mus dominantį būtų galima statyti, pakartosiu, svarstytume galimybę įsigyti“, – sakė jis.
Paklausus, ar jau pradėtos derybos su sklypo savininku, N.Mikalajūnas 15min teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie galimybes ar kainas.
„Neaišku, ar iš viso ten galima kažką statyti. Mus domina atsakymas į klausimą, ar iš viso ten įmanoma kažką vystyti. Jeigu tokios galimybės yra, mes tuomet svarstysime įsigijimą šito sklypo“, – aiškino jis 15min.
Registrų centro duomenimis, 0,18 ha sklypas priklauso valstybei, tačiau jį nuomoja bendrovė „Siguva“. Pastarajai priklauso teritorijoje esanti 1988 metais statyta siurblinė ir tais pačiais metais pastatyti kiemo statiniai. „Siguvos“ vienintelis akcininkas yra Rytis Davidonis.
Registrų centre nurodoma, jog sklypo vidutinė rinkos vertė (nustatyta 2019 metų pabaigoje) siekia 458 tūkst. eurų. Siurblinės vidutinė rinkos vertė siekia 569 tūkst. eurų.
Greta – N.Numos projektas
15min primena, kad greta esančioje teritorijoje, Bokšto gatvėje, N.Numos įmonė „Galio group“ suplanavo statyti daugiabučius.
Prieš metus pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos „B.O.K. projektai“ užsakymu parengė „Viltekta“, nurodoma, kad Bokšto gatvėje 21A, 1473 kv. m ploto sklype kils trys namai, vienas bus rekonstruojamas. Beveik 2 tūkst. bendro ploto daugiabučiuose ketinama įrengti 7 butus.
Registrų centro duomenimis, „B.O.K. projektus“ valdo „Galio group“.
Greta daugiabučių projektą įgyvendina ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Merko statyba“. Skelbta, kad investicijos į projektą „Bastėja Life“ turėtų siekti 13 mln. eurų, o statybų pabaiga žadėta šių metų pabaigoje.
