Architektų komanda „A2SM“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo šmaikščiu įrašu ir pasiūlymu, kaip galima būtų išgelbėti slenkantį Gedimino kalną. Jie siūlo kalną uždengti plieniniais lakštais.
„Visi žinom, kad šioje vietoje Gediminas susapnavo geležinį vilką, tad belieka tik painterpretuoti šį sapną – Geležinis kalnas! Plieninis gaubtas – štai išeitis ir visos slinkimo problemos išspręstos!“ – socialiniame tinkle rašo architektai.
„A2SM“ vadovas Aurimas Sasnauskas 15min atskleidė, kad ši idėja kilo ne per naktį – architekto galvoje ji gyvavo jau kurį laiką.
„Ši idėja kilo, nes kas antrą dieną skaitau, kaip plaunamas šlaitas, apie nuošliaužas ir kad ten darosi pavojinga. Ir štai visai neseniai vėl pasirodė žinių, kad niekaip nesustabdo nuošliaužų ir griūties. Ši mintis gyvavo seniai, bet paskutinės žinios paskatino pasiūlyti tokį sprendimą. Kodėl gi ne? Jau metai laiko rašo visi, kad griūna ir niekas nesustabdo griuvimo“, – pasakojo jis.
Anot A.Sasnausko, nors architektai taip tik šmaikštauja, tačiau tai iš tiesų galėtų būti sprendimas, kaip sustabdyti Gedimino kalno slinkimą ir nuošliaužas. Tiesa, norint įrengti tokį gaubtą, reikėtų nemažai investuoti.
„Šią idėją galima įgyvendinti ir praktiškai. Aišku, ji labai brangi ir sulauktų visų paveldo šalininkų pasipriešinimo, todėl mes netraktuojame to rimtai. Bet rimtai darant, manau, tai būtų tikrai unikalus objektas“, – kalbėjo architektas.
Jo nuomone, toks išskirtinis objektas galėtų tapti Vilniaus simboliu, kuris mus išskirtų iš kitų pasaulio sostinių.
„Miesto simboliai dažnai būna netikėti, nekasdieniški, ne visur matomi ir pasikartojantys. Pavyzdžiui, galima žvelgti į blizgančio Guggenheimo muziejaus efektą ir galbūt pas mus atkartoti šį stilių“, – teigė A.Sasnauskas.
15min praėjusią savaitę skelbė, kad šeštadienio vakare Gedimino kalno pietrytiniame šlaite pradėjo formuotis 40 metrų ilgio bei iki 10 m pločio grunto deformacija jau esamos nuošliaužos kūne. Tokia nuošliaužos rizika vertinama kaip labai didelė.
Sekmadienį Lietuvos nacionalinis muziejus informavo, kad situacija buvo stebima, o grunto deformacija nepajudėjo.
Teigiama, kad kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl daugiau nei prieš 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
Nuošliaužų grėsmė, kaip ir skelbta anksčiau, išlieka pietrytiniame šlaite, tuo tarpu šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal tvarkybos projektą. Šiame šlaite nuošliaužų grėsmės nebėra.
