Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Įmonių siaubas – verslo centro paieškos biurui. Kaip nepasiklysti?

Nekilnojamojo turto plėtotojai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje bendra biurų patalpų pasiūla išaugs beveik 96 tūkst. kv. metrų. Nauji projektai vystomi tiek šalies sostinėje, tiek Kaune. Nepaisant aktyvių statybų, nauji biurų pastatai duris atveria beveik pilni. Dažniausiai skuba dideles komandas siekiantys įkurdinti verslai, o mažesnių patalpų besidairančios įmonės kasmet turi vis didesnį pasirinkimą.
„Eika“ biuras
„Eika“ biuras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Geras biuras – tai ne tik estetiškai sutvarkytos erdvės, bet ir ergonomikos bei technologijų visuma, kuri po 15 ir daugiau metų nebus pasenusi bei išliks solidi. Ne mažiau reikšminga ir pastato vieta mieste – ją svarbu įvertinti ne tik per darbuotojų ar klientų prizmę, bet ir kitų susijusių paslaugų, partnerių, tiekėjų poreikį.

Pagal biurų klasę – A, pagal energinį efektyvumą – C

Nekilnojamojo turto rinkoje, kaip ir visur kitur, egzistuoja nemažai rinkodaros triukų. Neretai pasitaiko, kad pagal biurų kategoriją pastatas priskiriamas A klasei, tačiau pagal energinį efektyvumą jis atitinka tik C klasei keliamus reikalavimus.

Asmeninio archyvo nuotr./Markas Grinevicius
Asmeninio archyvo nuotr./Markas Grinevicius

„Biurų pastato kategorija paprastai nurodo pastato architektūros patrauklumą, lokacijos patogumą, vidaus ergonomines savybes, tačiau ji nebūtinai turi sutapti su statinio energinio efektyvumo klase. Siekiantiems mažesnių biuro eksploatacijos kaštų, reikėtų visų pirma domėtis pastarąja, nes būtent ji nurodo, kokių biuro išlaikymo kaštų tikėtis“, – pataria architektų studijos „Noarchitects“ architektas ir partneris Markas Grinevičius.

Kalbant apie pastatų sertifikavimą, patikimiausi ir vertingiausi yra tarptautiniai tvarumo standartai, pvz., „Leed“ ir „Breeam“, aprėpiantys projektavimo, statybos ir aplinkai daromo poveikio vertinimo sistemas. Įvairiais pjūviais vertinamos pastatų charakteristikos yra griežtai reglamentuotos ir pripažintos visame pasaulyje, o lokalios reikšmės kategorijų skyrimas vyksta gana lanksčiai. Svarbu paminėti ir tai, kad, skaičiuojant patalpų išlaikymo kaštus, reikėtų įvertinti ne tik šildymo, bet ir vėsinimo kaštus. Pavyzdžiui, stikliniai pastatai labai neefektyvūs šiltuoju metų laiku.

Kokybiškas pastatas nebūtinai turi būti naujas

M.Grinevičius prognozuoja, kad nors Lietuvoje daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukia naujų pastatų projektai, investuotojai laikui bėgant atsigręš į jau pastatytus, tik kokybiškos rekonstrukcijos reikalaujančius statinius.

„Šiuo metu statybų koncentracija darosi nevaldoma – miesto infrastruktūros vystymo darbai nespėja su naujų verslo centrų diktuojamais pokyčių tempais. Didėjanti biurų pasiūla turėtų išjudinti jau pastatytų ir funkcionuojančių pastatų pokyčius. Išsivysčiusiose šalyse istoriniai, tvarios architektūros, ilgai gyvuojantys, technologinę pažangą išlaikantys pastatai kartais vertingesni nei naujai statomi, o atlikus teisingas rekonstrukcijas ir atnaujinus inžinerines sistemas, pastatai su patirtimi gali tapti unikalia ten įsikūrusių įmonių įvaizdžio dalimi“, – teigia M.Grinevičius.

Šiuo metu Lietuvoje tik nedaugelis naujų verslo centrų turi aukščiausią „Breeam“ arba „Leed“ įvertinimą, o senesnių statinių, siekiančių šių sertifikatų, apskritai yra vienetai.

Erdvės daug, o darbingos erdvės – per mažai

Siekiant optimalaus biuro patalpų efektyvumo, būtina detaliai išanalizuoti vidines erdves – ar jos gali būti pritaikomos individualiems poreikiams, ar jose gali būti lengvai sukuriamos papildomos darbo vietos, kaip jose vyks darbuotojų srautai.

Asmeninio archyvo nuotr./Ulė Grinevičiūtė
Asmeninio archyvo nuotr./Ulė Grinevičiūtė

Architektų studijos „Noarchitects“ partnerė Ulė Grinevičiūtė, studijoje vadovaujanti dizaino ir interjero darbams, pastebi, jog dažniausia klaida, kurią daro ieškantys biuro savo komandoms – netinkamas patalpų ploto įvertinimas.

„Vadovaujantis higienos normų reikalavimais, skaičiuojama, kad vienam darbuotojui reikia 6 kv. m, ir ši matematika dažnai tampa lemiama prieš tolesnį patalpų įvertinimą. Toks skaičiavimas yra pernelyg paprastas, nes jis neįvertina, kiek darbuotojų kasdien nebūna biure, kiek konkrečiai komandai reikia poilsio ar susitikimams skirtų zonų“, – dėmesį atkreipia U.Grinevičiūtė.

Architektė priduria, kad mažesnės įmonės, vedinos mažesnės kainos argumento, dažnai renkasi nelankstaus tipo biurus, kuriuose darbuotojai arba talpinami labai tankiai, arba juose lieka daug „nedarbingos“ erdvės.

„Nereikėtų manyti, kad darbuotojai savo darbo vietai rinksis pereinamojoje zonoje esančias patalpas – greičiausiai jie darys viską, kad tik visi sutilptų kabinetuose, nors jie ir nėra pritaikyti tokiam kiekiui darbo vietų. Tuomet turime nekomfortišką darbo aplinką, sumažėjusį komandos produktyvumą ir pasitenkinimą darbo aplinka. Prieš renkantis biurą, visuomet rekomenduojame įvertinti ne tik nuomos kainą, bet ir tai, kiek pridėtinės vertės nauja darbo aplinka gali suteikti kiekvienam komandos nariui“, – pasakoja U.Grinevičiūtė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų