Tiesa, G.Viliūnas pažymėjo, kad apie Vileišių rūmus, kuriuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kalbos nėra ir nebus.
Svarstoma institutus perkelti į LEU patalpas
Socialiame tinkle „Facebook“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Dalia Satkauskytė paskelbė, kad su institutų, kuriuos ruošiamasi apjungti, vadovais Švietimo ir mokslo ministerija rengia slaptus susitikimus. Juose viceministras G.Viliūnas kalbasi apie galimą institutų perkėlimą į LEU rūmus.
„Trijų institutų, kurių pastatai labai gerose Vilniaus vietose (LLTI direktorės kol kas nekvietė, gal truputį bijo, kad Vileišių rūmų perėmimas sukels pernelyg didelį skandalą), direktoriai po vieną kviečiami į ministeriją, visiems siūloma keltis į LEU centrinių rūmų biblioteką, ir dar prašoma tos informacijos neviešinti“, – feisbuke ketvirtadienį rašė D.Satkauskytė.
Informaciją, kad su institutų vadovais rengiami susitikimai dėl galimo jų perkėlimo į LEU 15min patvirtino pats viceministras. Anot jo, galutinis sprendimas kol kas nėra priimtas.
„Šios informacijos šaknys yra Vyriausybės kanceliarijoje. Yra priimti sprendimai, kaip žinote, Lietuvos edukologijos universitetui jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu ir jo studijos palengva išsikelia iš Vilniaus. Tai čia studijuojantys studentai baigia studijas. Tai kilo tas klausimas dėl LEU rūmų tolesnio naudojimo. Buvo pasiūlytas nutarimas Vyriausybės kanceliarijoje ir mūsų ministerija gavo pavedimą išnagrinėti galimybes, įvertinti tikslingumą lituanistinių institutų, kurių infrastruktūra reikalauja atnaujinimo perkėlimo į dabartinį pastatą, kuris statytas kaip LEU biblioteka. Toks pavedimas egzistuoja, mes jį tiesiog vykdome ir dėl to buvo susitikta su institutų vadovybe“, – teigė G.Viliūnas.
Pasak jo, institutų perkėlimas nėra susijęs su eskaluojama jų veiklos gerinimo kokybe. Esą šis klausimas yra ūkinis – siekiama gerinti institutų darbuotojų darbo kokybę.
„Šis klausimas nėra susijęs su institutų jungimu, nes tai yra visai atskiri pasiūlymai dėl pačių institutų institucinių santykių. Jis gal susijęs tik ta prasme, kad darbo grupė yra pateikusi pastabą ir nurodžiusi labai stipriai, kad tie lituanistiniai institutai reikalauja infrastruktūros atnaujinimo, investicijų veiklos sąlygų gerinimui. Visa tai yra argumentas, kad reikia spręsti problemas“, – 15min aiškino G.Viliūnas.
Be to, anot jo, Vileišių rūmai, kuriuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, šia pertvarka nebus liečiami. Čia kaip veikė, taip ir toliau veiks šis institutas.
„Vileišių rūmai neliečiami, čia diskusijos nėra. Čia ir kultūros paveldas ir yra simbolinė vieta, kur buvo lietuvių mokslo draugija įkurta. Jokių diskusijų niekada ir nebuvo apie tai. Vileišių rūmai ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas lieka ten kur buvęs. Eina kalba apie kitus tris institutus, kurie veikia gana prastomis sąlygomis“, – 15min tvirtino G.Viliūnas.
Viceministro teigimu, esamos patalpos, kuriuose dirba Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų institutai yra prastos bei reikalauja brangių investicijų.
„Pačių pastatų būklė yra prasta, ten yra šalta, jos yra nerenovuotos tos patalpos, plotai kai kur yra išnaudojami tik per pusę tų pastatų. Ten senos problemos, jau dešimtmečius trukusios, o tų pastatų renovacija yra labai brangi, ji kainuotų milijonus. Turint galimybę jau pabaigtą faktiškai pastatą galutinai pabaigti ir pritaikyti jį institutams, tai natūralu, yra progų pasvarstyti, ar tai yra tikslinga ar ne“, – aiškino jis.
Anot G.Viliūno, instituto vadovai apsilankė LEU patalpose ir vėliau raštu išdėstė savo nuomonę, kuri dabar yra nagrinėjama. Institutų vadovai ministerijos klausė, ar tos patalpos tinkamos mokslinei veiklai, ar gali būti pritaikytos archyvams.
„Manome, kad tai yra dalykai, kuriuos reikia aptarti ir tada galima atsakyti į klausimą, ar šis variantas tinkamas, ar reikia ieškoti kitų sprendimų“, – 15min kalbėjo jis.
G.Viliūnas sakė, kad institutams apleidus esamas patalpas ir jas pardavus, gautos lėšos būtų panaudotos švietimui.
Planuojama institutų reforma
Šių metų kovą S.Skvernelio sudaryta darbo grupė pasiūlė Vyriausybei reformuoti 13 mokslinių tyrimų institutų. Vienas daugiausia viešojoje erdvėje kritikos sulaukusių siūlymų – jungti keturis humanitarinius institutus ir dar vieną įstaigą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą (LHTC).
Vyriausybei kovo pradžioje pateiktose darbo grupės išvadose nurodoma, kad naujo centro tikslas – „efektyviau įgyvendinti bendrą visiems humanitarinių mokslų institutams lituanistikos prioriteto misiją“ bei ją susieti su kitais „valstybei ir visuomenei aktualiais uždaviniais“. LHTC jungtų Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC).
Tačiau tokie ketinimai pačių lituanistinių institutų atstovų nesužavėjo.
„Galiu pasakyti, kad komisija, Švietimo ir mokslo ministerija neturi aiškaus įsivaizdavimo, kaip kurti turinį, jei iš tikrųjų institutai atsiranda Humanitarinių tyrimų centre. Atskiri uždaviniai, kurie matomi, yra puikiausiai realizuojami tose struktūrose, kuriose dabar esame. Tad aš nematau rimto argumento, kad institutai galėtų būti vienoje vietoje ir ką nors pasiektų“, – gegužę per spaudos konferenciją sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, skelbė BNS.
Nerimas dėl LEU pastatų
Dėl LEU pastatų likimo daugelis sunerimo po to, kai vykdant universitetų tinklo pertvarką LEU buvo prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).
Birželį dalį LEU turėtų patalpų Vyriausybė perdavė VDU. Dėl galimybės VDU veikti centriniuose LEU rūmuose nuomonės tuomet išsiskyrė.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodė nenumačiusi, kad VDU naudotųsi LEU centrinių rūmų pastatais.
„VDU yra perduoti LEU pastatai Vilniuje Ševčenkos ir Vivulskio gatvėse. Centrinio LEU pastato naudojimas VDU nėra numatytas: jis ir kiti LEU pastatai nėra perduoti VDU, jie lieka valstybės nuosavybė. Dėl jų tolimesnio naudojimo ir likimo spręs Vyriausybė“, – dėstė ministerija.
Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės valandoje sakė, kad netenkins Vilniaus valdžios prašymo perduoti LEU centrinius rūmus savivaldybės žinion. Nors jis iki galo neatskleidė, koks likimas laukia didžiulio komplekso sostinės centre, tačiau patikino, kad priimti sprendimai bus siejami su švietimu.
„Dalis tų garbingų pastatų bus racionaliai panaudoti susiejus su mūsų moksliniais tyrimais ir mokslinių tyrimų institutais. Dalis yra bevertė, nes tikrai kalbant apie išlaikymo kaštus ir energetinį efektyvumą, matyt, teks dėl jų priimti kitokį sprendimą. Svarstoma, kad būtų tikrai racionaliausias sprendimas“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo jis.
Pastaruoju metu taip pat diskutuojama, ar LEU centriniai rūmai galėtų būti saugomi kaip paveldas. Apie tai daugiau – čia.
Kaip skelbė „Verslo žinios“, visas LEU turtas (apie 20 objektų) vertinamas maždaug 50 mln. eurų.
Šių metų pradžioje, paskelbus, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jungiamas su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), visų akys nukrypo į įstaigos nekilnojamąjį turtą. Valdžia tuomet jau buvo sulauksi siūlymų ne tik pirkti pastatus su žeme, bet vietoje jų statyti vadinamąjį ministerijų miestelį. Tačiau ir tuomet S.Skvernelis kalbėjo, kad pardavus LEU turtą, gautos lėšos būtų naudojamos švietimui.
