Nors bendruomenėje niekas neišradinėja dviračio gydant žmones, tačiau energiją taupančių technologijų diegimu ji tikrai išsiskiria. Miškų apsuptyje pastatytas ir sertifikuotas pirmasis A++ energinio naudingumo pastatas, visi kiti namai taip pat naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, galima pasikrauti ir elektromobilį. Ir visa tai – Panaros kaime.
Namai patys apsirūpina energija
Turime didelį vaistažolių ūkį, todėl darbo netrūksta, – pasakojo Giedrius.
2005 metais į Panaros kaimelio gūdumą atvyko ir įsikūrė religinė „Pilnų namų bendruomenė“, kuri padeda nuo įvairių priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Atsikraustę jie rado apie 1930 metus statybos pastatus, kluoną, kurį dabar reikia ramstyti rąstais. Po daugiau nei dešimtmečio čia atsirado du vadinamieji pasyvūs namai, patys save apsirūpinantys energija.
Tačiau šiuos privalumus geriausiai jaučia tie, kuriems reikia išlaikyti ūkį, o besigydantys labiausiai vertina užimtumą ir ramybę. Bendruomenėje gyvenantis Giedrius pasakojo, kad darbo čia jie turi nemažai, o ramybė ir malda leidžia atrasti save. Žiemą vyras kartu su kitais prižiūri ūkį, valo sniegą nuo takelių ir saulės kolektorių, o vasarą renka vaistažoles.
„Čia galima atrasti save, labai ramu. Turime didelį vaistažolių ūkį, todėl darbo netrūksta. Pradedi ryte, baigi vakare“, – pasakojo vaikinas, kai lydėjo mane iki laukuose pastatytų saulės kolektorių.
O kaip tie pasyvūs namai? Ar pačiam jaučiasi kažkokia nauda?
„Pigu išlaikyti – tokia pagrindinė nauda. Žinoma, oras čia švaresnis nei Vilniuje, patogu juose gyventi, bet tai nėra kažkas stebuklingo“, – atsakė Giedrius.
Atrodo lyg kaimo turizmo sodyba
749 kv. m ploto pastatas neatrodo kažkaip ypatingai, tačiau jis yra pirmasis sertifikuotas A++ energinio naudingumo klasės namas. Tokius pastatus bus privaloma statyti tik nuo 2021 metų.
Visa Pilnų namų bendruomenės teritorija – lyg iš paveiksliuko: tvarkinga, modernu, patogu. Atrodo lyg būtų puikiai įrengta kaimo turizmo sodyba. Tačiau jos išskirtinumą išduoda lentelės ant namų.
Tai ne pirmas mažai energijos naudojantis namas bendruomenėje. 2012 metais čia pastatytas pirmasis pasyvus namas, kuris gavo Vokietijos Pasyvių namų instituto sertifikatą. A+ energinio naudingumo pasyvus namo statybos kainavo 424,4 tūkst. eurų, o A++ – jau 975 tūkst. eurų, kuriuos organizacijai skyrė žmonės ir privatūs aukotojai.
Taip pat prie šių namų stovi koplyčia, kurioje įrengta oras-vanduo šildymo sistema, siurbianti šilumą iš oro, kurią panaudoja pastate, o atvėsintą išleidžia atgal į orą. Prie įvažiavimo į sodybą įrengta elektromobilių įkrovimo vieta, kuria gali pasinaudoti kiekvienas norintis.
Pilnų namų bendruomenės projektų vadovės Rūtos Jakubonienės teigimu, energiškai efektyvių namų statybos mintį padiktavo ne tik siekis eiti koja kojon su naujovėmis, bet ir gamta. Aplinka čia labai graži, tad nesinorėjo jos teršti.
„Tokius namus statėme pirmiausia tam, kad reikėtų kuo mažiau dirbti. Kai atvykome, čia nieko nebuvo. Pirmas dvi savaites ieškojome vietos, kur pastatyti lauko tualetą, nes viskas taip gražu. Tačiau po truputį viską pasistatėme. Mano toks charakteris – noriu, kad būtų kokybiška, nenoriu teršti gamtos. Be to, visą gyvenimą stengiausi daryti tai, ko dar nėra, todėl tai pritaikiau ir čia“, – pasakojo moteris.
Žemą šilta, vasarą – vėsu
Iš pirmo žvilgsnio šie namai tikrai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos matome kasdien. Tačiau norint gauti A++ energinio naudingumo sertifikatą, name ne mažiau kaip 50 proc. visos energijos turi būti naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokiame name sumontuota saulės elektrinė su geoterminiu šilumos siurbliu, specialūs atitvarai, kurie užtikrina, kad jis būtų sandarus, o vėdinimu pasirūpina rekuperatoriai.
Jeigu nori, kad namas būtų pigiai eksploatuojamas, statybos kainuoja apie 10 proc. brangiau, – sakė R.Jakubonienė.
„Pastatai naudoja mažai energijos, jų eksploatacija pigi ir greitai atsiperka. Šilta, gera, patogu gyventi. Žiemą šilta, o vasarą vėsu. Kai lauke apie 30 laipsnių karščio, šiuose namuose – atgaiva. Galima pasidaryti, kokią tik nori temperatūrą, nes kiekviename kambaryje yra termostatai ir juos galima reguliuoti. Ir šildymas pigus – už vieną kvadratinį metrą mokame vieną eurą“, – pasakojo ji.
Anot R.Jakubonienės, namo statyba iš esmės nesiskiria nuo žemesnės klasės pastatų – viskas daroma panašiai. Vienintelis skirtumas – didesnis dėmesys detalėms ir šiek tiek išaugusi statybų kaina.
„Jeigu nori, kad namas būtų pigiai eksploatuojamas, statybos kainuoja apie 10 proc. brangiau. Taip yra, nes čia sumontuoti dideli izoliaciniai sluoksniai. Sienų storis čia maždaug 48 cm, o tai papildomos išlaidos. Bet po to lengva naudoti viską.
Pirmiausiai buvo pastatyta vaistažolių džiovykla, kuriai energiją tiekia saulės kolektoriai. Džiovyklos ir pirties pastatuose viskas paprasta, o čia reikėjo sužiūrėti, kad viskas technologiškai būtų tvarkinga. Kaip sienos ar mazgai turi sueiti, kaip sandarumą užtikrinti. Čia tokios papildomos dalys prisidėjo“, – tikino bendruomenės projektų vadovė.
Kunigas norėjo, kad bendruomenė išsilaikytų
Čia vyrų vienuolyną kuriantis kunigas Valerijus Rudzinskas pasakojo, kad Pilnų namų bendruomenė buvo įkurta prieš 16 metų. Iš pradžių organizacija veikė parapijoje, tačiau dėl parapijiečių pasipriešinimo ten įkurti reabilitacijos centrą teko ieškoti kitos vietos. 2005 metais radus tinkamą sodybą pradėti statybos darbai.
Išmaniųjų technologijų diegimas bendruomenėje – kunigo asmeninis siekis, kad čia atvykę ir gyvenantys žmonės kiek įmanoma išsilaikytų patys. Jis sakė, kad pačiam gyvenime teko dažnai suktis iš padėties ir pasikliauti kitų žmonių malone, o to V.Rudzinskas nelinki kitiems.
„Mane domina viskas, kas yra nauja. Geriau neskubant, sutelkiant potencialą ir lėšas galima padaryti geriausiai. Kai įkūriau tą bendruomenę, norėjau, kad ji išsilaikytų pati ir nereikėtų stovėti su ištiesta ranka, kaip man reikėjo gyvenime. Finansavimo statyboms niekas neduoda, nėra jokių projektų ir galimybių, reikia suktis pačiam, kaip išmanai“, – sakė jis.
Gydo priklausomybių turinčius žmones
Šiuo metu reabilitacijos centre gyvena 16 žmonių. Čia nemokamai gydosi įvairių socialinių sluoksnių žmonės.
Pati bendruomenė išsilaiko iš aukų ir parduodamų vaistažolių, tačiau specialistams – psichologams, socialiniams darbuotojams – algos mokamos iš projektinių lėšų.
„Mes vykdome 12-os pakopų blaivėjimo programą, kuri gerai žinoma visame pasaulyje. Neišradinėjame dviračio ir dirbame su tuo, kas jau išmėginta ir pasiteisinę pasaulyje. Iš baigusių programą daugiau nei pusė gyvena šiandien blaiviai, o tai labai gerai“, – pasakojo V.Rudzinskas.
Kunigo teigimu, čia gyvenantys žmonės tikrai neatostogauja, o sunkiai dirba – pirmiausiai su savimi.
„Dienotvarkė labai intensyvi. Jie dirba su specialistais, mokosi tvarkytis, biudžetą rašyti ir tvarkyti, dirba su programa, rašo dienoraštį, atsiskaitinėja už tai. Darbo terapijos metu žiemą sniegą kasa, vasarą laukuose, vaistažolių ūkyje talkina. Daug įvairių darbų, nuo ryto iki vakaro. Taip pat, kadangi esame religinė bendruomenė, jie meldžiasi ir tam skiriame pakankamai daug laiko“, – teigė kunigas.