„2019 m. Vilniuje naujų butų buvo parduota už 0,56 mlrd. eurų arba net 49 proc. daugiau nei 2018 m., kai jų buvo realizuota už maždaug 380 mln. EUR. Net 68 proc. iš šios sumos pernai buvo skirta brangesnio būsto įsigijimui: prestižinės ir vidutinės klasės butų buvo atitinkamai nupirkta už maždaug 100 ir 285 mln. eurų, tuo tarpu kai ekonominės klasės – už 177 mln. eurų“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Vertinant rezultatus parduotų butų kiekiu, praėjusiais metais buvo pasiektas visų laikų rekordas, kai Vilniuje buvo parduoti 5646 nauji butai. Tai yra net 42 proc. daugiau nei 2018 m. (3986 butų) ir 22 proc. daugiau nei rekordiniais 2007 m. (4610 butų).
„Analizuodami pastarųjų kelių metų „Eikos“ butų sandorius nematome jokių esminių pokyčių sandorių finansavimo struktūroje: pirkėjų aktyvumą lemia ne didesnis įsiskolinimas bankams, bet didėjančios gyventojų pajamos, augantis gyventojų, dirbančiųjų bei turistų skaičius Vilniuje“, – aiškina M.Žibūda.
Didžiausią sandorių dalį sudarė vidutinės klasės pardavimai – 50 proc. sandorių, nedaug atsiliko ekonominė klasė – 41 proc. sandorių, 9 proc. pardavimų teko prabangaus būsto segmentui.
Per metus labiausiai išaugo taip pat vidutinės klasės būsto pirkėjų skaičius – net 53 proc.: 2810 butai 2019 m. lyginant su 1836 butais 2018 m. Ekonominės ir prestižinės klasės pardavimai per metus augo atitinkamai 35 ir 20 proc. lyginant su 2018 m. iki 2301 ir 535 butų.
„Brangesnis, kuo arčiau miesto centro esantis būstas, pernai buvo vertinamas kaip saugiausia sukauptų santaupų investicija. Štai investuotojai – didžiausia „Eikos“ klientų grupė, atlikusi apie 37 proc. visų sandorių – net 4 iš 5 atvejų būstą įsigijo už nuosavas lėšas. Skolintos lėšos dominavo kitų klientų sandoriuose, tačiau pats klientų kiekis proporcingai didėjo visose pirkėjų kategorijose: 24 proc. butų nupirko poros be vaikų, 21 proc. – vienišiai, o apie 14 proc. – šeimos“, – sakė M.Žibūda.
Anot jo. 2019 m. rekordiškai aktyvūs buvo ne tik būsto pirkėjai, bet ir plėtotojai. Rinkai buvo pasiūlyta net 4930 naujų butų, t. y. 9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pradėta 4520 butų statyba. Tai didžiausia pasiūla, užfiksuota nuo 2008 m. Kaip bebūtų, didesnis nei vystytojų aktyvumas lėmė, jog neparduotų butų kiekis per metus sumažėjo 15 proc. Šiuo metu jis siekia 3913 laisvus butus. Tik 36 proc. šio sandėlio sudaro baigti ir baiginėjami statyti butai, tuo tarpu kai 2 iš 3 parduodamų butų yra ankstyvoje statybų stadijoje.
Paklausai adekvati pasiūla lėmė, jog būsto kainos kilo nuosaikiau nei vidutinės gyventojų pajamos ar būsto paskolų palūkanų normos. Bendra vidutinė naujo būsto kaina Vilniuje augo 5,3 proc.: nuo 1965 EUR/kv. m. praėjusių iki 2070 EUR/kv. m. šių metų pradžioje.
„Panašu, kad statybų savikainos augimas bei didesnis pirkėjų nei plėtotojų aktyvumas turėjo didžiausios įtakos pigesnio būsto pardavimo kainai“, – teigė M.Žibūda.
Pasak jo, sunku būtų tikėtis sėkmingesnių metų nei praėjusieji, tačiau rinka bet kuriuo atveju turėtų išlikti labai aktyvi ir konkurencinga.
„Jeigu neįvyks kokių nors geopolitinių įvykių, turinčių įtakos gyventojų lūkesčiams, jeigu dramatiškai nepasikeis įmonių bei gyventojų finansavimo principai bei valstybinės žemės reglamentavimas, tikimės panašių sveikų rinkos rodiklių ir šiais 2020-ais metais“, – kalbėjo M.Žibūda.
„Eikos“ pirkėjų analizė parodė, kad didžiausiu pirkėjų segmentu išlieka investuotojai, kurie 2019 m. sudarė apie 30 proc. sandorių. Atitinkamai, poros be vaikų sudarė 29 proc. sandorių, vieniši – 18 proc., šeimos – 13 proc., tėvai, perkantys vaikams – 5 proc., vaikai, perkantys tėvams – 2 proc., kita (įmonės ir pan.) – 3 proc.
