„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Įspūdingos idėjos Klaipėdos Vasaros estradai: miesto valdžia priėmė sprendimą, ką darys toliau

Daug metų ieškanti idėjų, ką daryti su problemine ir avarinės būklės Klaipėdos Vasaros estrada, kurioje per metus vyksta vos vienas kitas renginys, uostamiesčio valdžia nusprendė atlikti kapitalinį šio statinio remontą. Neseniai klausta architektų, ką daryti su šiuo objektu, ir sulaukta dviejų skirtingų, tačiau įspūdingų sumanymų. Vienas jų – virš estrados iškylantis pasivaikščiojimų ir dviračių takas, kitas – čia integruoti biurai.
Klaipėdos vasaros estradai siūlomi sprendimai: architektų idėjos
Klaipėdos vasaros estradai siūlomi sprendimai: architektų idėjos / Lietuvos architektų sąjungos nuotr.

Visgi šių idėjų įgyvendinimas ne savivaldybės kišenei, mat prireiktų nuo 17 iki 35 mln. eurų.

Ketvirtadienio rytą Vasaros estrados problematika nagrinėta Klaipėdos tarybos kolegijos posėdyje. Jos nariai, išklausę pristatymo, pasisakė už kapitalinį šio objekto remontą.

Tam, kad būtų galima eksploatuoti statinį, daugiau kaip 40 metų senumo pilkam, neišvaizdžiam statiniui nuspręsta suteikti kitokį medžiagiškumą, sutvarkyti aplinką.

Užsimenama apie 1,5 mln. eurų poreikį, tačiau tiek gali ir neprireikti.

Morališkai susidėvėjęs objektas

Situaciją dėl Vasaros estrados pristatė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Zulcas. Anot jo, 2019 metais buvo atlikta 1978 metais pastatyto objekto ekspertizė. Nustatytos tam tikros problemos stogo dangoje ir plieno konstrukcijos dalyse. Estrada kartkartėmis vis patvarkoma, didžiausio dėmesio pareikalauja susidėvintys mediniai suolai.

„Akte fiksuotos problemos, bendra sąmata defektų šalinimui siekia apie 200 tūkst. eurų. Pernai, ruošiantis „Europiadai“, investuota apie 30 tūkstančių eurų išspręsti statinio problemas, bet objektas yra morališkai susidėvėjęs, reikia kapitalinio remonto“, – kalbėjo R.Zulcas.

Dar 2014 metais savivaldybė buvo užsakiusi galimybių studiją. Joje viena alternatyvų siūlyta suolelius pakeisti akmeniniais. Kaip idėja įvardyta galimybė patiems organizatoriams išdalyti pagalvėles, kad būtų galima ant jų prisėsti, o gal ir atsinešti savąją.

Galimybių studijoje buvo nurodytos keturios galimybės. Pirmoji – atlikti nedidelį vasaros estrados remontą. Antroji – atlikti minimalius pakeitimus, išsaugant esamus statinius, suformuojant papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus keičiant betoniniais. Trečioji alternatyva – panaikinti žiūrovams skirtąją estrados dalį, įrengiant infrastruktūrą, kuri tarnautų lauko treniruotėms, erdvę grupiniams užsiėmimams, sporto aikštynus. Ketvirtoji siūlė nugriauti visą infrastruktūrą ir projektuoti naują objektą.

Nors būta ketinimų rengti projektavimą, didelio pasipriešinimo tuomet sulaukta iš chorinės bendrijos, kuri tarsi turi didžiausią moralinę teisę į šį objektą, tad nutarta ieškoti kitų sprendinių.

Pernai liepą savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą. Sulaukta dviejų skirtingų sumanymų iš bendrovių „Vakarų siluetas“ ir „SP architektų grupė“.

Pirmasis projektas orientuojasi į žalias erdves, dviračių taką, kylantį į aukštybes. Tiesa, komisijos nariai įžvelgė šio projekto panašumų su jau įgyvendinta idėja Zarasuose.

Antruoju atveju į estradą būtų integruojami biurai. Patalpos nėra specifikuotos, o vasaros estrada atrodo gana patraukliai, išlaikomos ir koncertų vietos.

Idėjas nagrinėjusi savivaldybėje sudaryta komisija nusprendė, jog įgyvendinti jų nėra galimybių, tačiau tam tikri sprendimai gali būti panaudojami ateityje projektuojant šio statinio sutvarkymą.

Brangios idėjos

Pasak R.Zulco, pirmoji idėja – vasaros estradoje pastatyti biurų, sukurti jungtis su šalia esančiomis teritorijomis – poilsio parku, Klaipėdos universitetu, taip pat jungtį nutiesti iki pat Mumlaukio ežero.

„Investicine prasme pats brangiausias projektas pagal etapus – jungtis su pajūriu, parku, universitetu – 6,5 mln. eurų. Antras etapas – performavimas estrados, įrengimas patalpų statinyje, keičiant parametrus – per 5,5 mln. eurų, trečias – biurų parko statyba, automobilių aikštelė, ežero pakrantės sutvarkymas. Bendra suma sudaro 36 mln. eurų“, – pasakojo R. Zulcas.

Kitas pasiūlymas siūlo priešingą variantą – maksimaliai atsisakyti esamos architektūros, nugriauti žiūrovų ir koncertinę dalį, bet įrengti tarpinius elementus, kurie galėtų būti naudojami visus metus. Vykstant atskiroms šventėms, festivaliams infrastruktūrą pritraukti papildomai tų renginių metu. Šių idėjų įgyvendinimas siektų apie 11 mln. eurų.

Lietuvos architektų sąjungos nuotr./Klaipėdos vasaros estradai siūlomi sprendimai: architektų idėjos
Lietuvos architektų sąjungos nuotr./Klaipėdos vasaros estradai siūlomi sprendimai: architektų idėjos

Tiek vieną, tiek kitą architektų idėją ekspertai vertino turėdami ir teigiamų, ir neigiamų pastabų.

Pasisakyta, jog pirmuoju atveju reikėtų išlaikyti Vasaros estradoje kuo daugiau visuomeninės paskirties funkcijų, nekomercializuojant objekto, nes ši erdvė – tai savotiški vartai į Girulių mišką. Automobilių srauto nereikėtų padidinti.

„Architektams iš ekonominės pusės pasirodė sunkiai įgyvendinamas, žinant, kad turime kitų investicinių projektų, kurie laukia savo finansavimo“, – sakė R.Zulcas.

Antrajam objektui išsakytos pastabos, jog susidarytų dideli kaštai esamo objekto ardymui, be to, iš dabartinės estrados ne daug ir liktų.

Siūlo remontuoti

Pasak R.Zulco, kadangi objektas yra kone avarinės būklės, siekiant stabilizuoti situaciją ir ištaisyti trūkumus, objektui reikalingas kapitalinis remontas. Administracija siūlo dvi alternatyvas – atlikti būtinąjį kapitalinį remontą arba atliekant remontą įgyvendinti tam tikrus architektų pasiūlytus elementus, kurie galėtų būti įdiegti žaliojoje, laisvalaikio bei poilsio zonose. Čia galėtų atsirasti sporto ir kiti elementai.

„Administracijos siūlymas rinktis antrą alternatyvą ir etapais įgyvendinti šitą objektą dviem projektais – kapitalinis remontas, antras projektas – žalios zonos sutvarkymas. Būtų galima formuoti technines užduotis, formuoti du konkursus projektavimui ir per ateinančius metus būtų galima gauti statybos leidimus, ieškoti finansavimo jų įgyvendinimui, sugretinant arba vykdant pamečiui“, – sakė R.Zulcas.

G.Oržikausko nuotr./Klaipėdos vasaros estrada Liepojos g.
G.Oržikausko nuotr./Klaipėdos vasaros estrada Liepojos g.

Anot patarėjo, šiuo metu pastatas yra itin neišvaizdžios būklės, tad reikėtų galvoti apie medžiagiškumą tvarkant objektą, o vienas esminių, probleminių elementų yra nuolatinis medinių suolų tvarkymas.

„Kalbant apie kapitalinį remontą, bandžiau įvertinti maksimalia suma, apie 1,5 mln. eurų, nekeičiant parametrų, tačiau keistųsi medžiagiškumas, patalpos būtų maksimaliai pritaikytos veikloms, nestatant priestatų. Jei darytume statinio esminius pakeitimus, keistume parametrus, tektų organizuoti dar vieną konkursą“, – teigė patarėjas.

Dešimtmečio klausimas

Vasaros estrados klausimą nagrinėję Kolegijos nariai užsiminė, jog šis objektas svarstymuose jau kone dešimtmetį, tačiau galiausiai grįžta prie paprasčiausio varianto – kapitalinio remonto. Tokiam sprendimui ir pritarta. Konstatuota, jog architektų vizijos už dešimtis milijonų eurų būtų nepakeliama našta miestui ir dabar tam netinkamas metas.

„Dešimt metų braidėm ir lyg tai žinojom, ko norim, bet galutiniam rezultate grįžtam, kad atliktume kapitalinį remontą. Manau, kad jį reikia atlikti. Pasisakyčiau už pirmą variantą, nes yra du dalykai – estrados panaudojimas renginiams, kas yra epizodinis dalykas, antra, dabar estrada, ypač karantino metu, tikrai buvo lankoma gyventojų, kaip tiesiog vieta, nuo kurios galime judėti Girulių link ar į mišką, savotiškas traukos centras. Manyčiau, sutvarkyti tikrai reikia“, – sakė tarybos narė Judita Simonavičiūtė, siūlydama įveiklinimo klausimus palikti Vasaros estradą prižiūrintiems Žvejų rūmams.

„Kadangi išleidžiam vos ne kasmet remontui, reikia pasirinkti kitas medžiagas, kitą struktūrą, kapitalinio remonto variantas labiausiai patrauklus“, – sakė Arvydas Vaitkus.

Vicemeras Arvydas Cesiulis teigė, jog liko neatsakytas klausimas, ką daryti su sėdimąja estrados dalimi – palikti, ar griauti?

„Turėtume galvoti apie išvystymo viziją, tai neturi būti investicija į gamtą, trapią, jautrią, ne urbanizavimo, bet aplinkos įveiklinimo būdu. Nesu tikras, kad antrasis variantas duoda tokią galimybę. Tikiuosi, kad vizijos bus labiau išreikštos ir gerai suprantamos. Jei gyvename 21 amžiuje, reikėtų labiau įveiklinti, įprasminti, apibrėžiant perspektyvą“, – teigė vicemeras.

Jei gyvename 21 amžiuje, reikėtų labiau įveiklinti, įprasminti, apibrėžiant perspektyvą, – teigė vicemeras.

Tarybos narys Saulius Budinas teigė pasigendantis administracijos požiūrio į priekį, nes remonto atlikimas už 1,5 mln. eurų esą neatsakingas žingsnis, parodantis, kad neturima fantazijos.

Vicemeras Arūnas Barbšys siūlė pasinaudoti tam tikrais architektų pasiūlymais jau dabar, nes sprendimų, susijusių su aplinkos, sporto rekreacija, esama patrauklių ir vertų dėmesio.

„Siūlau pritarti kapitaliniam remontui, imti tvarkytis aplinką, parkavimą“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs