Net kelis kartus vykęs pastato pardavimo aukcionas – neįvyko. Paskutinis aukcionas, turėjęs vykti dar praėjusių metų pabaigoje, taip ir neįvyko. Mat neatsirado pirkėjo.
Paskutinį sykį aukcionas vyko lapkričio 18 dieną, bet jis neįvyko. Pradinė banko pastato pardavimo kaina – 354 294 eurų. Neskelbiama, už kokią sumą išskirtinį pastatą Panevėžyje įsigijo bendrovė „Lietkabelis“. Neatmetama, jog 1932 m. statyto istorinio pastato kaina galėjo būti ir didesnė už aukcione skelbtą pradinę kainą.
Patvirtino, jog nusipirko
Bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas naujienų portalui JP patvirtino, kad nusipirko išskirtinį Panevėžyje pastatą, priklausantį „Luminor“ bankui.
„Taip, nusipirkome. Kodėl nepasigyrėme – esame kuklūs. Tačiau, jeigu nusipirkome, vadinasi turime planų, idėjų, ką darysime su šiuo pastatu. Kol kas apie tai nekalbėsime, bet, kai ateis laikas, informuosime, kodėl šį pastatą nusipirkome“, – paslaptingas buvo S.Gailiūnas, bet žadėjo:„Pastatas – tikrai išskirtinis ir puošia Panevėžio miestą. Be to, jis yra unikalus todėl, kad pastato skliautus laiko garsieji Atlantai, kuriuos sukūrė iš Panevėžio rajono kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastatas – kultūros paveldas. Jo vertę žinome ir saugosime“.
Pastatytas beveik prieš 90 metų
Pastatas 1930 metų statybos, administracinės paskirties, dviejų aukštų su rūsiu, rekonstruotas 2003 metais. Įrengta priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija.
Pastatas pritaikytas banko veiklai, įrengti kabinetai ir klientų aptarnavimo salė, iš viso 68 patalpos. Įrengti kondicionieriai, vaizdo stebėjimo sistema, apsaugos ir priešgaisrinė signalizacija.
Garažas su segmentiniais vartais yra vidiniame kieme. Teritorija aptverta, grįsta trinkelėmis, įrengti įvažiavimo vartai.
Pastato istorija
Panevėžyje 1930 metais pradėta naujo banko rūmų statyba. Projekto autorius – architektas Mykolas Songaila.
Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus jiems 30 000 litų. Bendra darbų vertė siekė 245 000 litų. Bankas pasižadėjo pateikti medžiagų už 170 000 litų. Plytos gabentos iš Šiaulių inžinieriaus J.Janavičiaus plytinės. Rūmuose buvo numatytas butas direktoriui. Banko pastato statybos darbai užbaigti 1931 m. pabaigoje ir komisija juos priėmė lapkričio 7 dieną.
1931 m. sausio 1 d. sudaryta sutartis su skulptoriumi Juozu Zikaru dėl 12 skulptūrų ir 2 ornamentų sukūrimo. Darbų vertė – 13 500 litų. Pats skulptorius turėjo savo lėšomis samdyti darbininkus. J. Zikaro darbus komisija priėmė 1931 m. liepos 17 d. Buvo sukurta 12 atlantų skulptūrų ir rozetė operacijų salėje bei ornamentinis pagrąžinimas su Vytimi Respublikos gatvės fasade.
Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 m. lapkričio 8 d. Į jas planuota kviesti 55 asmenis, premjerą J. Tūbelį, banko valdytoją V. Stašinską, kitus garbingus svečius. Tačiau dėl pasaulinės krizės nuspręsta iškilmių nedaryti.
Į naujas patalpas persikelta 1931 m. lapkričio mėnesį. Banko rūmai buvo apdrausti 300 000 litų suma.
Inžinierius Juozas Barysas atliko banko elektros instaliacijos darbus. Medžio darbus atliko Kauno baldų ir medžio dirbinių fabrikas. Jie darė ąžuolines pertvaras, duris, atliko kitus medžio darbus. 1932 m. banko pastate pastatytas pirmasis telefono automatas Panevėžio mieste. Sudėtingiausiai vyko telefonų ir signalizacijos įrengimo darbai.
Tuometis Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas tapo vienu svarbiausių ir gražiausių Respublikos laikų Panevėžio pastatu. Ypač jį garsino žinomo panevėžiečio skulptoriaus J.Zikaro darbai.
