Kaimynės Latvijos pajūryje stūksantis aštriabriaunis, tačiau švelnus ir minkštas tūris kalba apie šimtmečius tobulintų technologijų ir globalios šiuolaikinės architektūros tandemą. Priėmę, tiksliau, patys sau metę iššūkį, architektai Aidas Kalinauskas ir Vaidas Tamošiūnas darbą atliko meistriškai. „Vila Kopose“ buvo nominuota prestižiniam Mies Van Der Rohe apdovanojimui, kurio laimėti dar kol kas nepavyko nė vienam Lietuvos architektui. Toks įvertinimas yra puiki proga pakalbėti su Archispektro komanda ne tik apie šį objektą, bet ir apie visą jų kūrybą.
Tomas Milkamanavičius klausia Aido Kalinausko, Vaido Tamošiūno ir Igno Kalinausko apie tradicijas, kontekstą ir, žinoma, apie kūrybinius eksperimentus.
– Ar pavyko įkūnyti visus sumanymus nuo pradinės koncepcijos atsiradimo? Kaip objektas kito nuo pirmo eskizo iki nuotraukose matomo kūrinio?
– Didelę dalį sumanymų pavyko įgyvendinti. Pagrindinė koncepcija kito minimaliai. Pirminė ambicija buvo sukurti modernią tradicinės kaimo trobos interpretaciją. Architektūriniai reglamentai apibrėžė daug parametrų, be to, buvo labai svarbu reaguoti į gamtinį kontekstą. Kraštovaizdžio horizontalumas, kopų švelnumas, spalvos, vėjuoto klimato atšiaurumas suteikė daug jutiminės informacijos. Siekėme, kad emocija ir vietos atmosfera atsispindėtų rezultate. Skulptūriškas tūris tarsi iškyla iš kraštovaizdžio ir su juo susilieja. Minkštas, lengvas, tačiau kartu ir griežtas, nenudailintas. Šios savybės atsispindi tiek išorėje, tiek viduje.
– Kas projektavimo procese buvo neįprasta, su kuo nebuvote anksčiau susidūrę?
– Šiame projekte neįprasčiausia buvo naudoti tradicines medžiagas (nendres) netradicinei pastato formai. Anksčiau tokio tipo statinio nebuvome projektavę, tad labai džiaugiamės, kad mums pavyko tai padaryti.
– Matant rezultatą peršasi mintis, kad modernioje architektūroje jautriai užkoduotas vadinamasis tautinis identitetas. Ar kurdami namą sąmoningai ieškojote šios sąjungos?
– Visada stengiamės apčiuopti vietos unikalumą ir su juo eksperimentuoti. Tai – viena sudedamųjų projektavimo dalių, leidžianti sukurti charakteringą, tačiau kiekvieną kartą skirtingą architektūrą. Šiuo atveju kontekstualumas buvo pabrėžtinai svarbus motyvas. Buvo aiškiai reglamentuota, kokias medžiagas naudoti, koks turi būti pastato aukštis, stogo nuolydis ir pan. Teliko interpretuoti ir maksimaliai išreikšti pateiktus parametrus. Didžiausią dėmesį sutelkėme į vietinei architektūrai būdingą nendrių medžiagą. Norėjome mesti iššūkį šiai medžiagai, maksimaliai ją išnaudoti ir prisidėti prie tradicijos kaitos.
– Ar tautinių motyvų modernioje architektūroje atsirado kliento pageidavimu? O gal modernias užsakovo pažiūras sukultūrinote perteikdami vietinį požiūrį?
– Užsakovai buvo puikūs, pasitikėjo mumis, leido drąsiai eksperimentuoti. Tarp šeimininkų ir architektų įvyko sinergija – visi matė viziją vienodai. Labai džiaugėmės ir kultūros paveldo specialistais, kurie palaimino mūsų projektą kaip šiuolaikiškos architektūros pavyzdį ateičiai.
– Kokie buvo didžiausi technologiniai iššūkiai kuriant objektą? Nendrių stogo konstrukciją pritaikyti tokiai grynai libeskindiškai formai turėjo būti nemenkas iššūkis?
– Nemažas iššūkis buvo sukonstruoti pastatą iš klijuotų medžio konstrukcijų. Nenorėjome, kad tokioje jautrioje aplinkoje stovėtų sunkus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų statinys. Nendrių stogai ir sienos buvo dar vienas rimtas iššūkis. Meistrai su juo susitvarkė puikiai. Pradėdami darbus, jie patys netikėjo, kad taip puikiai pavyks.
– Ar pastatas išsiskiria žaliosiomis ir energiją taupančiomis savybėmis? Kokį poveikį jo eksploatacijai turi nendrių stogas, medžio karkasas ir apdaila?
– Nendriniai stogai nuo seno buvo naudojami to krašto architektūroje, todėl nendrės atlieka visas paprastam stogui būdingas savybes: apsaugo nuo kritulių ir saulės.
– „Vila Kopose“ nominuota prestižiniam Mies Van der Rohe apdovanojimui. Archispektrui kol kas tai vienintelis tokio masto tarptautinis įvertinimas. Ko gero, jūsų komanda labiausiai didžiuojasi šiuo objektu?
– Taip, mes labai džiaugiamės tiek idėja, tiek jos įgyvendinimu.
– Papasakokite apie savo kūrybinės komandos architektūros filosofiją?
– Mes kuriame architektūrą, pasižyminčią individualiu charakteriu, kontekstualumu ir funkcionaliais sprendimais. Tikime, kad įkvepianti architektūrinė idėja privalo padėti spręsti specifines problemas ir patenkinti asmeninius poreikius. Dėl to kūrybinis procesas visada prasideda nuo glaudaus bendradarbiavimo su klientu ir išsamios programos, užduoties, vietos, konteksto, socialinių, ekonominių bei kultūrinių aspektų analizės. Architektūra mums – tai vizualinė ir erdvinė unikalios idėjos išraiška.
– Kokias architektūros temas sieksite gvildenti būsimuose projektuose?
– Daug eksperimentuojame su naujomis biurų pastatų tipologijomis bei netradicinėmis biurų interjerų erdvėmis. Šiuo metu, kai Lietuvoje statoma tiek daug administracinių pastatų, ypač svarbu būti unikaliam ir pasiūlyti alternatyvų, išskirtinį sprendimą. Biurų pastatai tampa vis svarbesne miestų įvaizdžio dalimi, tad mes stengiamės būti tais, kurie sukuria pridėtinę vertę klientui ir bendruomenei, kurioje jis kuriasi. Mūsų architektūroje labai svarbios kokybiškos erdvės. Manome, kad erdvės, kuriose dirbantys žmonės praleidžia didžiąją dalį dienos, turi būti itin funkcionalios, įkvepiančios ir skatinančios bendrauti, dalytis savo įžvalgomis ir emocijomis. Biurų pastatų eksterjero ir interjero reikšmė bei abiejų neatskiriamumas tampa itin plačia ir aktualia šio laiko tema.
