Lietuvos architektų rūmų atstovė spaudai Miglė Angelou 15min sakė, kad Rūmų taryba mato pagrindą tirti situaciją dėl į Kultūros paveldo vertybių sąrašą įtraukto pastato fasado įstiklinimo Gedimino pr. ir A.Jakšto gatvių sankryžoje Vilniuje.
„Šiuo metu renkama informacija. Jei projektavęs architektas yra Rūmų narys, jo kvalifikacijos klausimas bus perduotas nagrinėti Architektų profesinio atestavimo komisijai. Tuo atveju, jei komisija nustatytų pažeidimą, jam galėtų būti skirtas įspėjimas, atestato stabdymas laikotarpiui iki 6 mėnesių arba atestato galiojimo panaikinimas“, – aiškino ji.
Projekto autorius yra architektas Rolandas Andrijauskas, kuris verčiasi individualia veikla. R.Andrijauskas 15min teigė tokio Architektų rūmų sprendimo nesureikšminantis.
„Tai jų noras, jie ką nori, tą daro“, – sakė jis. Beje, architektas nėra atestuotas Rūmų narys, todėl organizacija neturi jokių galimybių jį bausti.
15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
Diskusija socialiniame tinkle „Facebook“ kilo birželio viduryje. Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas feisbuke pasidalijo pastato nuotraukomis ir parašė: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S.Murczynski, J.Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“ Architektas Matas Šiupšinskas, norėdamas pabrėžti įstiklinimo absurdiškumą, sukūrė koliažą, kuriame vaizduojama Vilniaus Katedra ir įstiklintos jos kolonos.
Į diskusiją įsivėlė rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas, kuris „Vero Cafe“ socialiniame tinkle išvadino barbarais ir priminė, kad tai ne sovietinis, o lenkų tarpukario architektūros pavyzdys. Tiesa, kavinių tinklas nedarė remonto, o tik nuomojasi patalpas greta jų.
Patalpų savininkas, bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas Kazimieras Musteikis 15min anksčiau teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.
„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybei ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.
Vėliau Kultūros paveldo departamentas (KPD) išplatino pranešimą spaudai ir informavo, kad Departamente, reaguojant į esamą situaciją, bus sudaryta komisija, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes ir atliks tarnybinį patikrinimą, kad nustatytų atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertintų galimai padarytą žalą.
Vilniaus miesto savivaldybė 15min atsakė, kad leidimas įstiklinti lauko terasą išduotas 2014 m. rugpjūtį. Projektas buvo patikrintas, jam pritarta Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriuje ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje.
„Projekte numatytas pirmo aukšto terasos įstiklinimas tarp kolonų skaidraus stiklo lengvomis berėmėmis konstrukcijomis nepažeidžia ir nežaloja pastato Gedimino pr. 27 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904) vertingųjų savybių, netrukdo jo apžvelgti ir nedaro neigiamos įtakos pastatui“, – 15min raštu komentavo Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras.
