Išvada po penkerius metus valdininkų teisme stabdytų statybų: investuotojai prarado daug, Palangos kurortas – dar daugiau

Palangos savivaldybė, neretai sulaukianti priekaištų, kad kurortas neturi traukos objektų, netrukus įgis tris stiprias kortas atsikirsti. Kiekviena jų verta daugiau kaip 100 mln. litų. Tai poilsio ir rekreacijos centro su plaukimo baseinu ir žirgynu statybos žirgyno teritorijoje, mineralinių ir terminių vandenų gydyklų statybos Vytauto gatvėje ir viešbučio, SPA bei lauko baseino statybos buvusio „Jūratės“ baseino teritorijoje.
Buvusio "Jūratės" baseino vietoje Palangoje jau galėjo stovėti naujas baseinas ir viešbutis.
Buvusio „Jūratės“ baseino vietoje Palangoje jau galėjo stovėti naujas baseinas ir viešbutis. / Lino Jegelevičiaus nuotr.

Bendrovės „Pino proprius“  atstovas Kęstutis Navickas tvirtina, kad visi šie projektai yra labai reikšmingi  kurorto turizmo infrastruktūros plėtrai.

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pasirašytoje taikos sutartyje numatyta, kad „Pinus Proprius“ statybos darbus buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje galės tęsti tik gavusi visų atsakingų institucijų pritarimą pakoreguotam, jos pačios lėšomis parengtam statybos darbų techniniam projektui, kuris bendrovei kainuos apie 2 mln. Lt.

Taikos sutartį pasirašė Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri, Kultūros paveldo departamento reikalavimu, ėmėsi ginti viešąjį interesą ir statybas paveldosauginėje zonoje prieš penkerius metus sustabdė, Palangos savivaldybė, UAB „Pino Proprius“, Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Derybų dėl „įstrigusių“ kurorto statybų daugiau kaip prieš dvejus metus ėmėsi meru išrinktas konservatorius Šarūnas Vaitkus.

„Per dvejus metus Palanga daug nuveikė skatindama investicijas į kurortą. Savivaldybė turi sau kelti tikslą, kad investiciniai projektai dabartinėje žirgyno teritorijoje, Vytauto g. Nr. 170 ir buvusio „Jūratės“ baseino teritorijoje būtų įgyvendinti“, – kalbėjo Palangos meras.

Nuo 2011-ųjų metų rudens pabaigos Vyriausybėje sudaryta speciali komisija kartu su paveldosaugininkais ir investuotojais derėjosi dėl penkių „įstrigusių“ objektų statybos, vienas jų – „Pinus Proprius“ projektas.

Vietos valdžios ir verslininkų pastangos pagaliau pasibaigė taikos sutartimi. Teismai buvo sustabdę 100 mln. Lt investicijas.

„Negalėdamas įgyvendinti investicinio projekto, investuotojas prarado daug, bet Palangos praradimas – dar didesnis. Jeigu ne teismai, projektas jau būtų įgyvendintas ir jau padėtų pritraukti turistų“, – tvirtino K.Navickas.

Palangos savivaldybė leidimus su Švedijos IKEA koncernu sietai bendrovei „Pinus Proprius“ statyti 210 kambarių viešbutį su SPA sveikatingumo centru, lauko baseinu išdavė dar 2007-ųjų rudenį. Spėta investuota per 20 mln. litų – įsigyta žemė, nugriautas senasis pastatas, suprojektuotas naujasis kompleksas, atlikta dalis naujų statybos darbų.

Pradėtas statybas 2008-ųjų pavasarį KPD prašymu, kurį parėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra, sustabdė teismas.

Taikos sutartimi pasibaigęs bylinėjimasis statybas sustabdė daugiau kaip penkeriems metams.

„Dėl pasikeitimų turėsime daryti naują techninį projektą ir derinti jį su visomis institucijomis. Kadangi projekto vertė yra apie 100 milijonų, tai techninio projekto parengimas kainuos apie porą milijonų litų,“ – sakė K.Navickas.

Techninio projekto parengimas gali užtrukti iki metų.

Nuolaidų padarė ir KPD – valdininkai sutiko, kad būtų išskaidytos tik kai kurios projekte numatytos viešbučio ir SPA architektūrinės apimtys. 20 tūkst. kvadratinių metrų viešbučio ir SPA su lauko baseinu statybos turėtų būti baigtos 2018 metais.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų