FNTT neįvardijama Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą pranešti „pamiršdavo“, tokiu būdu išvengdama mokėti PSD ir VSD mokesčius, skelbia FNTT.
Lenkijoje, kaip įtariama, darbuotojai taip pat nebūdavo įdarbinami − jiems duodavo pasirašyti dokumentus lenkų kalba, kurių jie nesuprasdavo.
Tokia praktika yra dažna Lietuvos statybų sektoriuje – ukrainiečiai įsivežami iš Lenkijos, ir už juos nemokami mokesčiai.
Tokiems darbuotojams Lietuvoje išrašomas komandiruotės į Lietuvą lapas, kad jie galėtų parodyti užsakovams, kad yra įdarbinti Lenkijos įmonėje.
Darbuotojams būdavo sakoma, kad jie yra įdarbinti oficialiai. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, dažnai darbuotojams pasirašant tik neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje. Nors abi minėtos bendrovės pirkdavo darbinius drabužius, darbų saugos priemones (šalmus, pirštines ir kt.), vėliau šios išlaidos būdavo išskaičiuojamos iš darbuotojų darbo užmokesčio.
Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo.
Viena tokių – dėl Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų. Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo.
Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Tokiu būdu iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkst. eurų. Taip pat apie 90 tūkst. eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino.
Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos ir kitus darbus iš minėtų bendrovių, šioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir, pasitikėdamos joms pateiktais suklastotais dokumentais, apie įdarbintus darbuotojus pagrįstai manė, kad jie visi oficialiai įdarbinti.
Kaip teigia FNTT direktorius Antoni Mikulskis, pastebima tendencija, kad didžioji dalis darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos į Lietuvą dirbti atvyksta iš Lenkijoje registruotų įmonių, komandiruočių pagrindu, nes Lenkijoje taikomos liberalesnės įdarbinimo procedūros ne Europos Sąjungos šalių piliečiams.
„Tokia įdarbinimo schema neretai pasinaudoja nesąžiningi statybų sektoriuje dirbantys asmenys, dėl kurių nukenčia ne tik sąžiningas verslas, bet ir darbininkai, atvykstantys iš trečiųjų šalių“, − teigia FNTT direktorius.
Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti, bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.
Abiejų bendrovių direktoriui Ukrainos piliečiui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 220 str. „Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“ 2 d., 222 str. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 d., 300 str. „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 3 d., 182 str. „Sukčiavimas“ 2 d.
Samdyti galėjo subrangovai
Gedimino kalno tvarkymo darbus atlikusios Vilniaus statybų bendrovės „Rekreacinė statyba“ direktorius Robertas Baranauskas BNS teigė, jog nelegalių darbuotojų galėjo samdyti subrangovai. Tačiau konkrečią bendrovę jis įvardyti atsisakė.
„Panašu, kad mes samdėme subrangovą, lietuvių įmonę. Tokie dalykai nemaloniai nustebino. Su teisėsauga kalbėjomės, bendradarbiaujame, mums pretenzijų kaip ir jokių nėra. Mes pasikonsultuosime su pareigūnais ir imsimės priemonių, jeigu informacija pasitvirtina. Tokia bendrovė tikrai negali dirbti su mumis ir mums nepakeliui“, – kalbėjo jis.
R.Baranauskas patvirtino, jog FNTT kreipėsi į „Rekreacinę statybą“, atlikdama tyrimą dėl įtarimų sukėlusios subrangovės.
„Vakar FNTT buvo pas mus, dokumentų prašė ir mes visus dokumentus pateikėme. Ir sakė, kad iš mūsų tiek. Įtarimai yra dėl tos kitos įmonės“, – teigė jis.
Atsakomybė už Gedimino kalno darbų vykdymą tenka rangovui bendrovei „Rekreacinė statyba“, trečiadienį išplatintame pranešime sakė Lietuvos nacionalinis muziejus.
„Gedimino kalno tvarkybos darbus vykdė viešojo pirkimo konkursą laimėjusi įmonė „Rekreacinė statyba“. Visa atsakomybė už darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Sutarties vykdymo metu muziejus neturėjo informacijos apie pasitelktus subrangovus“, – teigiama išplatintame muziejaus pranešime.
Muziejaus teigimu, rangovas darbininkus samdė per įdarbinimo įmonę, kuri yra atsakinga už šio proceso teisėtumą. Muziejus, kaip darbų užsakovas, niekaip negalėjo įtakoti rangovo sprendimų dėl darbininkų samdymo.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas BNS perduotame komentare taip pat teigė, kad atsakomybė tenka rangovui.
„Šiuo atveju visa atsakomybė už Gedimino kalno darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip Gedimino kalno tvarkybos darbų užsakovas, aiškinasi situaciją. Laukiame atsakingų institucijų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų“, – teigia ministras.
