Renovacija pabrango keliais procentais
„Mūsų duomenimis, gyvenamosios statybos renovacijos darbų skaičiuojamųjų kainų pokytis per 2017 m. buvo 2,8 proc.“, – sako A. Vaitkevičius bei pastebi, kad skaičiuojamoji kaina nustatyta pagal pardavėjų kataloginius duomenis, mažmenines kainas, prognozuojamą darbo užmokestį bei kitas, teoriškai galimas išlaidas. Toks kainos augimas nėra netikėtas ir atitinka pernai metų pradžioje darytas prognozes.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Statistikos departamento skaičiavimais bendras statybos kainų indeksas per pernai metus paaugo daugiau ir siekė 3,7 proc. Tačiau renovacijos kainos pokyčiai nėra susiję vien su renovacijos sąnaudų pabrangimu – didžiąja dalimi kainą nulemia energinio efektyvumo priemonių pasirinkimas, aukštesnės energinės efektyvumo klasės siekimas, aukštesnės kokybės statybinės medžiagos ir t. t.
„Nemažą įtaką renovacijos kainų lygiui daro ir pirkimų vykdymas pasitelkiant elektroninę pirkimų sistemą, elektroninį Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą. Tokie centralizuoti pirkimai gali sutaupyti apie 15-20 proc. investicijoms numatytų lėšų. Būtent todėl daugeliui gali susidaryti įspūdis, kad kainos, lyginant su planuotomis investicijomis, sumažėjo“, – pastebi A. Vaitkevičius.
Išvengta staigaus statybinių medžiagų brangimo
Renovacijos darbų kainą sudaro trys svarbiausi elementai: darbo kaina, medžiagų kaina ir mechanizmų eksploatacijos išlaidos. Jau kelerius metus mažiausiai keitėsi medžiagų kaina, tačiau pernai metų pradžioje prognozuota, kad tai gali pasikeisti. Laimei, gana niūrios prognozės neišsipildė.
„Medžiagų kainų augimas pirmiausia susijęs su gamybos energijos sąnaudomis, kuro ir transporto kaštais. Jeigu pažvelgsime į praėjusius metus, pamatysime, kad prognozuoto kuro ir energetinių resursų didelio kainų augimo nebuvo. Tai gera žinia. Dėl to medžiagų ir mechanizmų kainos kito nedaug. Šis augimas sudarė apie 1,0-1,5 proc.“, – pasakoja A. Vaitkevičius.
Be to, akcentuoja ekspertas, kainų augimą pristabdo ir konkurencija. „Deja, daugiausiai nerimo šiuo metu kelia darbo jėga, kurios kaina auga ir ateityje augs sparčiausiai. Galbūt šiek tiek darbo jėgos deficitą kompensavo iš kitų šalių atvykę darbininkai, tačiau kvalifikuotų specialistų emigracija daro skausmingą poveikį Lietuvos statybų sektoriui“, – komentuoja pašnekovas.
Šiemet prognozuoja nedidelius kainų pokyčius
„Sistela“ statybos skaičiuojamųjų kainų kainynai rengiami du kartus per metus – kovo ir spalio mėnesiais, kai įmonės specialistai surenka duomenis, atlieka skaičiavimus, suformuoja kainynus, analizuoja pokyčius ir fiksuoja skaičiuojamųjų kainų pasikeitimo indeksus.
Nors iki naujausios, jau 9-osios, kainyno redakcijos dar liko mėnuo, A. Vaitkevičius pastebi, kad didesnių staigmenų šie metai pateikti neturėtų. „Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) skaičiuojamųjų kainų kainyną tradiciškai planuojame atnaujinti kovo mėnesį. Tačiau, sprendžiant pagal bendras ūkio raidos tendencijas, prognozuojant pagrindinių sąnaudų kainų pokyčius, vertinant kainai įtaką turinčių faktorių visumą, galima teigti, kad metinis kainų pokytis nebus didesnis negu pernai, ir gali siekti apie 2,5 proc.“, – sako specialistas.
„Sistela“ kainynai sudaromi siekiant apimti kuo platesnę rinkoje siūlomų statybos produktų įvairovę pagal asortimentą, produktų panaudojimo paskirtį, kokybines ir kitokias charakteristikas. „Kainynų paskirtis – supaprastinti galimybes apskaičiuoti orientacinę numatomų pastatų renovacijos darbų kainą ir parengti orientacinį biudžetą. Pagrindinis kainyno pirkėjas ir naudotojas šiuo metu yra investicinių projektų rengėjai. Tačiau su kainynu gali susipažinti ir gyventojai – užsukę pas mus jie gali gauti ir profesionalų konsultaciją renovacijos klausimais“, – pasakoja kainyną rengiančios įmonės vadovas.
Kainynas rengiamas nepriklausomai, pagal įmonės „Sistela“ sukurtus normatyvinius sąmatų skaičiavimus, remiantis per daugelį metų sukaupta duomenų baze ir patirtimi.
