11 Seimo opozicijos narių, įvertinę žiniasklaidoje, tarp jų ir 15min, paskelbtą informaciją apie schemą, kuri galėjo leisti J.Narkevičiaus renovuoti namą už laimėtus renovacijos konkursus bendrovei „Sodžiaus būstas“, pareikalavo ministro pasiaiškinimų.
Į Seimo tribūną stojęs ministras dažniausiai jau kartojo anksčiau išsakytus teiginius, kad jis niekam nėra skolingas, prieš jį vykdoma šmeižto kompanija, o jokioje schemoje renovuojant darželius jis esą nedalyvavo.
Sako pažinties neneigęs
Seimo nariai ministro klausė, kodėl jis pradžioje neigė, kad žino „Sodžiaus būstą“ ir jo savininką Aleksandrą Ribnikovą. Tik 15min paviešinus, kad J.Narkevičius yra A.Ribnikovo dukters krikštatėvis, ministras pradėjo kalbėti apie santykius su verslininku.
„Visuomenei aš nemelavau. Pažinties su A.Ribnikovu niekada neneigiau. Kai žurnalistai paminėjo šį asmenį, sakiau, kad jį pažįstu“, – teigė jis.
Tiesa, jis teigė nežinantis, kas buvo bendrovės direktorius.
Seimo nariai prašė atskleisti žinučių turinį A.Ribnikovui, kai ministras sužinojo, jog istorija domisi žurnalistai.
Ministras pakartojo, kad jo žmona gavo reikalavimą grąžinti skolą. „Todėl bandžiau jam skambinti ir išaiškinti, kame reikalas. Parašiau žinutę, kad perskambintų, ir tiek“, – sakė jis.
J.Narkevičius: „Lėšas darželiams skirdavau ne aš“
Į klausimą, kodėl A.Ribnikovas skynė pergales viešuosiuose konkursuose renovuojant darželius ir namus, kai J.Narkevičius buvo aukštas Vilniaus savivaldybės administracijos valdininkas, pastarasis teigė, kad jis nepadėdavo „Sodžiaus būstui“ laimėti konkursus, ir tai esą šmeižtas, dėl kurio jis kreipėsi į prokuratūrą.
Lėšos renovacijai buvo skiriamos administracijos direktoriaus arba tarybos iniciatyva, sakė jis.
Seimo nariai prašė pateikti įrodymus, kad renovacija įvyko ir tėvų pinigais. „Kai susidarė tokio šmeižto kompaniją, giliai organizuota, man tenka rinkti dokumentus dėl remonto, vykusio prieš dvylika metų“, – skundėsi jis ir tikino, kad dokumentus dar pateiks prokuratūrai.
Kai kurių dokumentų ministras sakė neturintis, nors jo žmona gavo reikalavimą padengti skolą – daugiau nei 80 tūkstančių litų. Jis sakė, kad ant kai kurių PVM sąskaitų-faktūrų kartojasi ta pati serija, nors sumos skirtingos. Todėl tai esą kelia klausimų dėl jų tikrumo.
Rebusą dėl sąskaitų perleidžia statybininkui
„Toje sutartyje nurodoma, kad neva už „Sodžiaus būstas“ atliktus darbus nesumokėta per 80 tūkst. litų, 2010 metų spalio 29 dienos PVM sąskaitos-faktūra serija SBS numeris 61. O štai mano rankose „Sodžiaus būsto“ 2009 metų rugpjūčio 31 dieną I.Narkevič už remonto darbus išrašyta sąskaita-faktūra yra tos pačios serijos ir to paties numerio, tačiau su keliasdešimt tūkstančių besiskiriančia suma“, – teigė susisiekimo ministras.
„Štai ir „Sodžiaus būsto“ 2009 metų rugpjūčio 31 dieną kasos pajamų orderio kvitas, jame patvirtinama, kad sąskaitoje nurodyta suma sumokėta“, – tvirtino ministras.
Anot jo, kvitą pasirašė vyr. finansininkė, greta yra ir A.Ribnikovo antspaudas.
„Tas pilietis (A.Ribnikovas – aut. past.) galės padėti išspręsti rebusą dėl sąskaitų teisėsaugos struktūroms“, – sakė jis.
„Ar sumokėti pinigai buvo įnešti į „Sodžiaus būsto“ sąskaitą, ar kažkur dingo“, – klausė ministras. Jis stebėjosi, kodėl bankroto administratorius anksčiau nesikreipė dėl skolos, jei tokia susidarė. „Juk niekas nesislapstė. Asmuo, nusipirkęs skolą, Valdas Bivainis, puikiai išmanantis teisę bei žinantis senaties terminus, skolos nereikalavo daugiau nei penkerius metus“, – stebėjosi J.Narkevičius.
Jam kyla įtarimų, kad tarp A.Ribnikovo ir bankroto administratoriaus galėjo būti neteisėti susitarimai, taip pat ir „su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais“.
J.Narkevičius sako neturintis duomenų, kad jis skolingas už namo renovaciją daugiau nei keturis šimtus tūkstančių litų. Jis kartojo, kad namo renovacija galėjo kainuoti apie 150 tūkstančių (apie 44 tūkst. eurų) litų, o ne 400 tūkst. litų, kaip teigia verslininkas A.Ribnikovas, kurio jau bankrutavusios įmonės „Sodžiaus būstas“ darbininkai rekonstravo namą.
Verslininkas teigė, kad dukros krikštatėvis J.Narkevičius jam pasiūlė tokią schemą, žadėdamas pinigus vėliau grąžinti, tačiau sumokėti tik 8 tūkst. litų ir liko skolingas apie 400 tūkst. litų (116 tūkst. eurų) už namo renovavimą.
„Mano tėvų namo rekonstrukcija tais laikais galėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tai yra namo apšiltinimas, langų, stogo keitimas, mansardos įrengimas. Darbus vykdė įvairios bendrovės, kai kuriuos darbus vykdėme ir patys“, – sakė jis, pažadėjęs parodyti sąskaitas-faktūras.
Turi dokumentus, kad išleido 166 tūkst. litų
Vėliau J.Narkevičius žurnalistams teigė turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.
„(...) 27 tūkst. litų namo stogo renovacija ir sienų šiltinimas, remonto darbai 69 tūkst. su orderiais, langai – 32 tūkst., elektros montavimo darbai beveik 9 tūkst. litų“, – ketvirtadienį Seime sklaidydamas dokumentus žurnalistams sakė politikas, rašo naujienų agentūra BNS.
Jis sakė suskaičiavęs, kad bendra turimų orderių suma – per 166 tūkst. litų. Anot J. Narkevičiaus, už šiuos darbus mokėta grynaisiais.
Be to, ne visi dokumentai susiję su „Sodžiaus būstu“, kurios savininkas Aleksandras Ribnikovas jį kaltina nesumokėjus už namo rekonstrukciją.
„Sodžiaus būsto“ yra dvi sąskaitos apie 90–100 tūkst. litų“, – sakė jis.
„Nejaugi aš neturėdamas sąskaitų, sakyčiau, kad yra, kad nesuvokčiau, kad jas reikės vis tiek parodyti“, – stebėjosi susisiekimo ministras.
Jis tvirtino, kad didžiąją dalį sąskaitų apmokėjo jo tėvai, kuriems tuomet ir priklausė namas. Be to, pinigai laikyti ne banke.
„Pinigai buvo laikomi..., nepasitikima bankais, dauguma pinigų – iš tėvų santaupų. Mokėjo mama, tėvas, aš buvau liudininkas. Man sakydavo: paimk medžiagoms, tą reikia, tą reikia“, – aiškino J.Narkevičius.
Atsistatydinti neketina
Ministro klausė ir apie reputaciją – ar jis neketina atsistatydinti. „Jūs, konservatoriai ir liberalai, diskredituojate žmonių atstovavimą“, – rėžė ministras, priminęs, kad jį kvietė pasiaiškinti, kai jis negalėjo. Opozicija esą nepriėmė ir jo siųstų viceministrų. Ministras kaltino opoziciją, kad ši nesidomi nei „Lietuvos geležinkelių“ auditu, nei kelių asfaltavimo problemomis.
„Neketinu atsistatydinti, kad abejotinos reputacijos žmonės, turintys asmeninį suinteresuotumą, mane šmeižia“, – pareiškė J.Narkevičius.
Seimo nariai klausė ir apie jo dukters įsigytą sklypą. Apie tai 15min kalbėjo A.Ribnikovas.
„Jokio sklypo nesu pirkęs. Mano pilnametė dukra iš tiesų pirko, bet suma tokios nesiekia. Jokių pajamų neslepiu“, – sakė jis. Namą jis paveldėjo iš tėvų, „kurie buvo gana pasiturintys“.
Opozicija: ministras toliau seka savo pasaką
Po ministro pasisakymo opozicijai neleista užduoti papildomų klausimų, nes baigėsi laikas. Seimas nubalsavo, kad nebūtų skirta papildomai laiko, tai opozicinės partijos palaikė bandymu apginti valdančiųjų ministrą.
„Atsakymų iš ministro taip ir neišgirdome, jis ir toliau seka savo pasakas. Matome bandymus prisidengti savo mirusiais tėvais“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo konservatorė Agnė Bilotaitė.
Parlamentaras Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl J.Narkevičius nepateikia visiems tų sąskaitų-faktūrų. „Skaidrumo nepadaugėjo po šių atsakymų. Be to, nesutampa stipriai sumos renovacijos. Rekonstravo namą be jokių paskolų būdamas valdininku. Atsakymų nėra, jų vengiama“, – pastebėjo E.Gentvilas.
