-Mintimis apie darbą ir kūrybą su 15min.lt skaitytojais dalijasi – I.Malafej ir A.Sukarevičius.
– Šiuo metu abu gyvenate Danijoje. Ar galite teigti, jog jums, kaip jauniems dizaineriams, pavyko realizuoti savo darbus Lietuvoje? Beje, kodėl, pabaigę bakalauro studijas, „pabėgote“ iš Lietuvos?
– I.Malafej: Tikrai negalime sakyti, jog nepavyko. Lietuvoje dirbome su Ergo line, su kuriais iki šiol turime sudarę projektą. Jie kaip tik į gamybą neseniai paleido vieną iš mūsų objektų. Tačiau iš esmės daugiausia bendradarbiaujame su Emko – lietuvių partneriais, kurie gamina mūsų objektus Lietuvoje, o parduoda, pagrinde, užsienio rinkoms. Kaip tik, beje, šį savaitgalį kartu su Emko dalyvausime Litexpo parodoje „Baldai 2014“.
– I.Malafej: O išvažiavome, nes norėjome pabaigti magistro mokslus Danijoje.
– A.Sukarevičius: (juokiasi) Ir šiaip, tiesiog norėjome pakeisti vietą.
– I.Malafej: Bet kad su Lietuva nebeturime reikalų – netiesa. Tikrai turime.
– Su kokiais projektais/užsakovais apskritai šiuo metu bendradarbiaujate?
– I.Malafej: Šiuo metu dirbame su keletu projektų: ir su lietuviais, ir su vokiečių įmone Rosenthal Studio Line, kurių studijoje aš atlikinėjau praktiką.
– Papasakokite, kokia yra situacija šiandieninėje darbo rinkoje, pabaigus jūsų krypties studijas? Ar sunku surasti savo darbo vietą? Kūrybinę terpę?
– A.Sukarevičius: Kaip ir visur, pradžioje nelengva. Galbūt ir šiandieninė padėtis yra šiek tiek kitokia nei kad buvo prieš dvidešimt metų, kai dizainerių buvo mažuma. Tie, kurie tuo metu baigė mokslus, dažnu atveju iš karto po studijų baigimo turėdavo bent kelis darbo pasiūlymus. O mūsų dienomis – viskas juda po truputį. Tenka susidurti su žymiai didesne konkurencija.
– I.Malafej: Į priekį einame savo pastangomis. Be to, Lietuvoje yra daug privalumų. Pirmiausia, nėra brangi pati gamyba, todėl galima daryti prototipus sąlyginai mažais kaštais (pigesnis jų testavimas, paprastesnis produkto vystymas). Iš tikrųjų, jeigu tavimi pasitikima, kartais galima susitarti ir be mokesčio. Ir dar, jeigu gaminame Lietuvoje, mums eksportuoti yra gerokai patogiau nei kad, tarkime, Danijoje. Iš tikrųjų, Lietuva – palanki terpė, tik reikia imtis ir daryti.
– Ar pačioje Danijoje šiuo metu turite užsakovų?
– I.Malafej: Arūnas šiuo metu yra pasirašęs sutartį su danų kompanija.
– A.Sukarevičius: Tiesiog su kolege iš akademijos esame užbaigę projektą, kuris patiko vienai įmonei. Tai tiek ir turime reikalų. Tiesą sakant, nėra didelio skirtumo, su kuo dirbi, nes realiai dirbi savo aplinkoje beveik viso projekto metu. Tik pristatymas vyksta kitur. Realiai, gali sėdėti nors ir džiunglėse. Jeigu turi internetą, to visiškai pakanka.
– Kalbant apie ateities planus, ar ketinate pasilikti Danijoje? O gal žadate judėti naujomis kryptimis?
– I.Malafej: Kol kas, planas pabaigus studijas – sugrįžti į Lietuvą ir dirbti su tomis kompanijomis, su kuriomis dirbome iki šiol: lietuviais, vokiečiais, o gal ir atsiras ir kitų užsakovų.
– Sakykite, o ar dirbdami su įvairiais regiono užsakovais, esate prisirišę prie kokios nors tam tikros stilistikos?
– A.Sukarevičius: (juokiasi) Manau, dar nesame tiek „pasenę“, kad prie kokios nors stilistikos būtume prisirišę. „Šaudome“ į visas puses. Iš esmės, bendrumas galėtų būti pats priėjimas prie kūrybos. Norime bent truputį įnešti to, ko dar nebuvo, ar pačią daikto funkciją praplėsti…
Jeigu pažvelgtumę į baldus, kurie buvo prieš 50 metų ir dabar – nelabai kas patobulėjo. Tačiau, paėmę į rankas telefoną, akivaizdžiai matome, kad jis kinta. Baldų sektoriuje ženklias inovacijas daryti yra sunkiau. Tačiau mes vis tiek stengiamės.
– Koks yra funkcionalumo ir estetikos santykis jūsų darbuose?
– I.Malafej: Kiekvienu atveju – skirtingai. Jeigu, tarkime, kalbame apie rašomąjį stalą, tai, žinoma, pirmiausia svarstome, kokią funkciją šis daiktas turėtų atlikti. Taigi, funkcionalumas tampa pirmaeiliu dalyku, o estetika, galbūt, – antraeiliu.
Bet būna projektų, kuriuos apsiėmęs daryti pirmiausia galvoji apie vizualų to pateikimą, t.y. kaip tas daiktas turėtų atrodyti. Funkcija, tokiu atveju, tampa nebe tokia svarbi… Apskritai, manau, kad kiekvienas projektas turi individualias užduotis, niekad nebūna ta pati istorija.
– Kaip manote, ar Lietuvoje egzistuoja baldų dizaino tendencijos, išskiriančios lietuvišką baldų stilių?
– A.Sukarevičius: Dizaino tendencijos yra artimos visai rytų Europai. Jeigu, keliaudamas po parodas, pastebi daiktą, sukurtą, tarkime, kurioje nors iš buvusios Jugoslavijos šalių, visai lengvai gali įsivaizduoti, jog toks daiktas galėtų „gimti“ ir Lietuvoje.
Mes „išlipome“ iš tų „chruščiovkių“ su dviejų tipų stalais, kuriuos tik ir galėjome nusipirkti. O kai mums buvo leista rinktis, prisipirkome įvairiausių nesąmonių… Lietuvių skonis dar tik formuojasi. Reikia laiko susiprasti, ką iš tiesų vertiname, ir ko norime.
Apsovanojimai:
2011 m. „Jaunojo dizainerio prizas“ – „My reading desk“ (Emko)2012 m. „If concept award“ – „My writing desk“
2012 m. „Geras dizainas“ – „Foldin“, „Bay“, „My writing desk“
Parodos:
2013 m. “Selected – it's just design“ (Design Monat Graz) – pakviesti kaip karjeros laipstais kylantys dizaineriai2013 m. D3 „Cologne“ – atrinkti kaip jaunieji profesionalai
2013 m. Milano dizaino savaitė: pristatyta „Widen chair“ (www.rocollection.dk)
2014 m. „Ambiente“ (Frankfurtas) pristatyta „Unsealed“ grafika porcelianui (www.rodenthal.de)
