Rajono meras Skirmantas Mockevičius naujienų agentūrai BNS metų pradžioje sakė, kad mokyklos uždarymą lemia vaikų trūkumas – šiuo metu čia jų mokosi apie 40, o nuo rugsėjo vaikų skaičius dar labiau sumažėtų.
„Planuojama patalpas pritaikyti toms reikmėms, kurios labiausiai tiktų tokiam objektui: tai yra turizmo informacijos centras, apgyvendinimo paslaugos, (...) labai trūksta ir maitinimo paslaugų, ypač vasarą“, – tuomet teigė meras.
Pasaulio ekonomikos forumo Jaunimo globalaus tinklo Vilniuje bendruomenės teigimu, uždarius mokyklą, centrinė valdžia nebeskirs pinigų, o vietos valdžia neturi pakankamai lėšų jos išlaikyti. Todėl organizacija kviečia panaudojant blockchain (liet. blokų grandinė) technologiją investuoti ir prisidėti prie Raudonės pilies išlaikymo.
„Manome, kad yra tūkstančiai žmonių, kurie norėtų turėti pilį ar bent jos dalį, taip išsaugodami kultūros paveldo vietas su patrauklia galimybe investicijai“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“.
Kadangi, organizacijos nuomone, tokio tikslo tradicinėmis priemonėmis pasiekti neįmanoma, jie ketina pasitelkti minios finansavimą (angl. crowd-funding).
„Norime pasinaudoti šia technologija ir Raudonės pilį tokenizuoti, kad žmonės iš viso pasaulio galėtų įsigyti tokenus (liet. virtualius žetonus), kurių turėjimas leistų prisidėti prie svarbių objektui sprendimų. Tokeno įsigijimas yra investicija, iš kurios žmonės galės užsidirbti piliai sėkmingai vykdant ekonominę veiklą. Pirkėjas gauna dividendus, dalyvauja pastato valdyme, ir tai daryti yra patogu“, – naujienų agentūrai ELTA aiškino vienas iš iniciatyvos organizatorių Žygimantas Zabieta.
„Kviečiame nekilnojamojo turto specialistus, blockchain ekspertus, finansininkus, rinkodaros specialistus ir idėjos palaikytojus prisijungti prie kūrybinių dirbtuvių, kad tai įvyktų“, – rašoma socialiniame tinkle.
Liepos 15–22 dienomis „Vilnius Grand Resort“ vyks blokų grandinės konferencija „Pillar Unconference“. Jos metu PEF Jaunimo globalaus tinklo Vilniuje bendruomenė rengia dirbtuves „First Blockchain Castle“.
„Tikimės, jog atėję žmonės dalinsis savo idėjomis ir padės sugalvoti ekonominę veiklą, kurią vykdydamas pastatas savivaldybei ir Jurbarko gyventojams taptų ne tik kultūriniu objektu, bet ir pajamų šaltiniu“, – ELTAi sakė Z.Zabieta.
Kaip nurodo Kultūros paveldo departamentas, iki XVI amžiaus Raudonė buvo karališkasis dvaras, o XVI amžiaus pabaigoje iš Prūsijos kilęs pirklys Krišpinas Kiršenšteinas pastatė Raudonės pilį. Ją pritaikydami savo poreikiams keitė ne tik Kiršenšteinai, bet ir vėlesni jos šeimininkai. Ji nukentėjo kelių gaisrų metu ir per pasaulinius karus. Pilis 1959–1968 metais restauruota. Raudonės pagrindinė mokykla čia veikia nuo 1959 metų.
