Miestuose gyvenantys žmonės vienas po kito keičia automobilius ir naudojasi dalijimosi paslaugomis. Prie to prisideda ir nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie greta naujų biurų pastatų įrengia galimybę palikti „panaudotus“ automobilius.
„Apie galimybę atsisakyti automobilio, kuris yra vienas iš dviejų mūsų šeimoje, pagalvojau tuomet, kai mūsų biuras atsikraustė į verslo centrą „City“. Čia yra automobilių pasidalijimo aikštelė. Būtų visai patogu turėti po ranka automobilį, bet nebesukti galvos dėl kuro, draudimo, padangų, remonto, plovyklos ir kitų dalykų“, – 15min pasakojo Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
Ji dar tik svarsto, keisti nuosavą į skolintą automobilį ar ne, tačiau jos kolegos sako, kad tai puiki alternatyva. Tiesa, yra ir trūkumų – pasigendama vaikiškų kėdučių.
„Kėdutės kai kuriuose automobiliuose jau atsirado, bet tik po vieną. O kaip vežtis du mažamečius? Taigi, kaip ir kiekvienai paslaugai, taip ir šiai visuomet esti erdvės kur plėstis“, – kalbėjo ji.
Kad būsto pirkėjams svarbi infrastruktūra, įrodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt 2016 metais atliktas tyrimas. Pastebėta, kad vertinant būsto variantus domimasi ne tik vieta ir kaina, bet ir būsto kokybe, galimybėmis susisiekti ne tik asmeniniu, bet ir viešuoju transportu, žiūrima, koks būsto išplanavimas ir kt.
Nuo tendencijų neatsilieka statytojai ir brokeriai
Kad tarp pirkėjų populiarėja automobilių dalijimosi paslaugos, pastebėjo ir nekilnojamojo turto brokeriai. Prie esamų infrastruktūros privalumų jie prideda ne tik greta esančias mokyklas ar darželius, bet ir tai, kad šalia namų galima išsinuomoti „Citybee“ arba „Spark“ automobilius.
Nuo brokerių neatsilieka ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Jie patys kreipiasi į bendroves, kurios siūlo automobilių ar dviračių dalijimosi paslaugas, ir tariasi, kad greta jų projektų būtų įrengtos vietos, kur būtų galima palikti tokius automobilius.
„Automobilių dalijimosi platformos prigijo ir tapo visavertėmis susisiekimo alternatyvomis, dėl to matome būtinybę savo projektų klientams suteikti galimybes naudotis visomis įmanomomis naudomis – šis poreikis auga, vis daugiau žmonių tuo naudojasi, o ieškantiems būsto aktualu, kad projektas turėtų kuo geresnį susisiekimą įvairiausiomis priemonėmis ir būdais“, – 15min aiškino nekilnojamojo turto „Citus“ analitikas Šarūnas Tarutis.
Jo teigimu, dėl sparčios technologinių inovacijų plėtros dalijimosi paslaugos nebesiejamos tik su jaunąja karta, jomis naudojasi ir vyresni žmonės. Tiesa, jaunimas nelinkęs prisirišti prie daiktų ir vertina per „naudojuosi tik tada, kai reikia“ prizmę. Be to, jie ir būstą perka kitaip.
„Jaunesni pirkėjai paprastai būsto nebevertina kaip vienkartinės investicijos, o svarsto pragmatiškai. Anksčiau žmonės dažniau pirkdavo būstą visam gyvenimui. Pasikeitus aplinkybėms ir galimybėms žmonės būstą per gyvenimą keičia maždaug 2–5 kartus ir jo ieško labiau pagal konkrečiam gyvenimo tarpsniui būdingus poreikius“, – aiškino jis.
Jaunoji karta keičia taisykles
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus nuomone, tai, kad plėtotojai kreipiasi į dalijimosi paslaugų bendroves prašydami prie jų projektų įrengti stoteles, yra ne tendencija, o neišvengiamybė.
„Nors Lietuvoje dalijimosi ekonomika dar šliaužianti, bet neišvengiamai atliepianti užsienio šalių patirtį ir tai, kad daugėja tūkstantmečio ir Z kartos gyventojų. Dėl to artimiausiu metu neišvengiamai keisis būsto pirkėjų portretas ir jų poreikiai bus labai tampriai susiję su dalijimosi ekonomikos elementais. Tai liečia transportą, maitinimosi paslaugas, daiktus ir t.t. Laimės tie vystytojai, pardavėjai ir produktų kūrėjai, kurie į tai investuos ir pagaus tą geriausiai“, – įsitikinęs jis.
Pasak M.Statulevičiaus, siūlydami įrengti dalijimosi paslaugas vystytojai ieško išskirtinumo, tačiau jau dabar to nebeužtenka. Dabar laukiama antra banga, kai pačiuose projektuose bus kuriamos ir siūlomos paslaugos, susijusios su dalijimosi ekonomika.
„Lietuviams dar nėra įprasta dalintis, dar reikės perlaužti psichologinį barjerą, bet kai pamatai, kad iš to ateina pajamos, tai gal nebus taip skausminga“, – sakė jis.
Kaip būstus žmonės pirks po 10 metų? M.Statulevičiaus teigimu, norint tai išsiaiškinti šiuo metu bendrovės užsako ir atlieka didžiulius bei brangius tyrimus, kad sužinotų, kaip paveikti Z kartą ir ko jie nori. Tačiau jau dabar aišku, kad ateityje būsto pasirinkimas bus daug greitesnis ir išmanesnis.
„Labai daug lems greitis. Z karta koncentruoja dėmesį labai trumpai, kelios sekundės ir jeigu neužkabinai, nepardavei, jis uždaro langą ir eina į kitą. Čia bus didelis iššūkis. Jeigu dabar mes sakome, kad apeina 8–10 projektų, kol išsirenka butą, tai gali būti, kad ateityje sprendimas bus priimtas greitai ir laimės tie, kurie greičiau sureaguos į užklausas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Rinką labiau veikia „Airbnb“, o ne „Citybee“
Anot „Luminor“ banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, greta naujai statomų projektų įrengdami transporto dalijimosi paslaugas nekilnojamojo turto plėtotojai taip tam turtui sukuria didesnę naudą ir padidina susisiekimo paslaugų įvairovę. Tačiau šis verslas seka paskui miesto plėtrą ir nedaro jai įtakos.
„Tačiau šis verslas yra reaktyvus ir prisitaiko prie to, kokiomis kryptimis plečiasi miestas ir atitinkamai tik tada kuria. Atliepia miesto plėtros poreikius, o ne jas skatina“, – sakė ji.
Tačiau kita dalijimosi verslo rūšis, kuri susijusi su nekilnojamuoju turtu – trumpalaikė nuoma, priešingai nei transporto verslas, daro didelę įtaką miesto plėtrai.
„2013 metų pabaigoje – 2014 metais matomas nekilnojamojo turto nuomos rinkos didelis suaktyvėjimas. Nuomos kainos šoko nuo 10 proc. iki net daugiau kaip 20 proc. per metus. Nuomos rinka buvo labai aktyvi ir tai lėmė nuomojamo ploto trūkumą, bet ir labai stipriai išpopuliarino trumpalaikės nuomos verslą didžiuosiuose miestuose naudojantis „Airbnb“ ir „Booking.com“ portalais“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Tiesa, jei trumpalaikės nuomos verslas daro įtaką nekilnojamojo turto kainoms, transporto paslaugos Lietuvoje tam didelės įtakos neturi. „Luminor“ banko ekonomistės nuomone, taip yra todėl, kad lietuviai niekaip nenori atsisakyti nuosavo automobilio.
„Lietuvoje automobilių dalijimosi verslas ir jo populiarumas nėra pasiekęs apogėjų. Tai, visų pirma, mentaliteto klausimas, lietuviai linkę vairuoti savą automobilį. Dėl to viešasis transportas nėra populiarus. Prie to prisideda ir tai, kad mūsų sostinė nedidelė ir atvažiavimas į centrą užima ne tiek daug laiko, o spūstys nėra tokios didelės kaip Vakarų Europoje. Bet manau, kad tai tik laiko klausimas, kada įsibėgės ir išpopuliarės ši paslauga“, – aiškino ji.