Net tris ketvirtadalius Lietuvoje naudojamo kuro šildymui sudaro biokuras, kiek mažiau – dujos (17 proc.) ir komunalinės atliekos (4 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kainos išaugo 30-40 proc., gamtinės dujos pabrango du kartus – tai yra pagrindiniai faktoriai, kurie lems, jog padidėjusias kainas už šilumą
Prognozuojama, kad šilumos kainos augs kasmet
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas, Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, jog paskutinius kelerius metus galėjome džiaugtis išskirtinai žemomis biokuro bei dujų kainomis. Tad mokesčių už šildymą augimas nėra labai didelis, veikiau grįžtame ten, kur jau buvome – maždaug į 2019 m. šildymo sezoną.
„Gyventojai neturėtų baimintis, kad šis šilumos kainų augimas yra drastiškas. Tačiau šiandienos prognozės rodo, kad tokio pigaus biokuro, kokį turėjome, tikriausiai nebebus. Žemesnės kainos biokuro rinkoje buvo susiklostę dėl išskirtinių aplinkybių. Naivu tikėtis, kad jos pasikartos. Dabar medienos atliekų paklausa auga visur, todėl ir kainos turėtų sistemiškai didėti“, – teigia V. Lukoševičius.
Už pigesnį biokurą atsakingi žievėgraužiai vabzdžiai
Kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus stipriai puolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų – ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Šiose valstybėse dėl kenkėjų antplūdžio teko iškirsti didelius plotus miškų – po to likusias atliekas jie eksportavo.
Pašnekovas pastebi, kad prieš tuo metu Baltarusiškas biokuras sudarė beveik trečdalį mūsų rinkos ir buvo pigesnis, dėl gausos ir poreikio greitai jį realizuoti. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, tad pastaruosius du metus gyventojai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.
„Situacija biokuro rinkoje stabilizavosi, nes Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo siekiant sukontroliuoti žievėgraužių vabzdžių plitimą. Taip pat ir pačioje Baltarusijoje atsiranda didesnis poreikis smulkintai medienai, nes ten pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja medienos atliekas“, – pažymi V. Lukoševičius.
Sąskaitos už šildymą gali padidėti trečdaliu
LTŠA prezidentas V. Lukoševičius prognozuoja, kad šį sezoną gyventojams už šildymą gali tekti mokėti 10-27 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Jo teigimu, galutinės kainos dar nėra aiškios, bet pabrangimas tikrai bus.
Šilumos kainos kiekviename Lietuvos mieste yra šiek tiek skirtingos, nes jos priklauso nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, kokio kuro daugiausiai sunaudojama. Vilnius vis dar degina daug dujų, tuo tarpu daugelyje miestų šilumos kaina labiausiai varijuoja nuo biokuro rinkos.
Nors šildymo kainos greitu metu tikrai nemažės, sutaupyti gyventojai gali pasirūpinę savo būstų energiniu efektyvumu. Žymiai sumažinti išlaidas už šildymą padeda renovacijoje.
„Mes stebime ir analizuojame kiekvieno daugiabučio realų šilumos suvartojimą. Matome, kiek konkrečiuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios būna 2-3 kartus mažesnės, nei prieš tai buvusios. Ir kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą moka virš 100 Eur, kiti, gyvenantys naujuose arba renovuotuose energetiškai efektyviuose būstuose, už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur“, – teigia V. Lukoševičius.
Padės sutaupyti daugiau
Naujausio atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidžia, kas labiausiai kelia nerimą renovuotinų daugiabučių gyventojams. Didžioji dalis dalyvavusių tyrime nerenovuotų daugiabučių gyventojų (po 46 proc.) nuogąstauja, kad šildymo kainos toliau ženkliai augs ir kad ateityje renovacija brangs.
Atsižvelgus į dabartinę situaciją, realu, kad šios respondentų baimės išsipildys – mokesčiai už šildymą tendencingai augs. Tačiau, augant šildymo kainoms, būsto energinio efektyvumo didinimas padės sutaupyti vis daugiau. Net 59 proc. dalyvavusių apklausoje pritartų jų daugiabučio namo modernizaciją, net jei ir tai reikštų neišvengiamas papildomas išlaidas.
