Tokius duomenis 15min geranoriškai pateikė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Pasirodo, sklypas atsirado su buvusio laikinojo NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo Arvydo Juškos palaiminimu. Šis valdininkas figūruoja ne vienoje šešėlį ant NŽT metusioje istorijoje, o jo veiksmais domisi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Prabilo ir J.Valančiūno su M.Katelynu interesus teisme ginantys advokatai. Anot jų, Lietuvos rinktinės „centras“ ir jo bičiulis nebuvo informuoti, kad sklypas statyboms gali būti netinkamas.
Auksinio betono luito šešėlis
Turbūt garsiausia istorija, kurioje figūruoja buvęs aukštas NŽT pareigūnas A.Juška – STT narstoma galimai neteisėto žemės užvaldymo Žvėryne schema. Ten, pasinaudojant iš Vilniaus savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ įgyta statybine šiukšle, užvaldyti iškart du žemės sklypai, kurių bendras plotas viršija pusę hektaro žemės.
Su A.Juškos palaiminimu, „auksinio“ betono luito savininkams išnuomoti abu sklypai, taip atveriant kelią pelningoms gyvenamosioms statyboms.
Dabar NŽT patvirtina, kad A.Juškos parašas mirga ir ant dokumentų, susijusių su sklypu, kurį pirkti ketino J.Valančiūnas su M.Katelynu.
„Gyvenamasis namas“, trys šeimininkai ir trys sutartys
15min prašymu, NŽT surinko visą su šiuo sklypu susijusių sprendimų chronologiją. Tarnybos pateiktais duomenimis, remiantis sklype oficialiai registruotais pastatais, sklypas suformuotas 2014 m. vasarį, tuometės NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos Jūratės Riaubiškienės sprendimu.
„0,56 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) namų valdos žemės sklypas suformuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-02-27 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-365. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas (31 % baigtumas) ir 7 ūkiniai pastatai (15 % baigtumas). Šių pastatų savininkai yra 3 fiziniai asmenys, valdantys pastatus nuosavybės teise lygiomis dalimis, po 1/3.
Naudojamas žemės sklypas dalimis parduotas statinių bendraturčiams 2015 metais, t. y. buvo sudarytos 2015-07-15, 2015-05-26 ir 2015-04-10 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys“, – tokią chronologiją pateikė NŽT.
Tarnybos duomenimis, visas tris draustinio žemės pardavimo sutartis pasirašė NŽT Vilniaus skyriui tuo metu vadovavęs A.Juška.
Daugiau „gyvenamojo namo“ šeimininkų – daugiau ir žemės
NŽT taip pat pateikia informaciją, galinčią paaiškinti, kodėl statinius, o vėliau – ir sklypą, valdė trys fiziniai asmenys. Pasirodo, parduodant žemę vienam asmeniui, galėjo būti parduota tik trečdalis sklypo teritorijos.
„Valstybinis žemės sklypas parduotas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (…) nustatyta tvarka. Šių taisyklių 6 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje.
Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 hektaro namų valdos žemės sklypą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius naudojamą žemės plotą, jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui“, – paaiškina NŽT.
Tai, kad sklypą iš trijų dabartinių savininkų norėjo įsigyti du nauji, nieko nekeičia. Anot NŽT, jeigu sklypą iš valstybės būtų įsigiję mažiau asmenų, oficialiai būtų tekę mažinti ir sklypo plotą.
„Jeigu po privatizavimo nusimato privatus sandoris – Civilinis kodeksas apribojimų dėl sklypo ploto dydžio nenumato. Jeigu kalbama, jog anksčiau norėjo pirkti 2 bendraturčiai – taip, sklypas būtų atitinkamai mažesnio ploto, nepriklausomai nuo to kokį sklypo plotą [statinių savininkai] naudojo“, – konstatuoja NŽT.
Neoficialiomis žiniomis, pati NŽT šiuo metu atlieka vidinį patikrinimą dėl šio sklypo atsiradimo aplinkybių.
Skundėsi STT spaudimu
A.Juška, dar vadovaudamas NŽT Vilniaus skyriui, garsiai nuskambėjo savo kreipimusi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Po savo apklausos STT valdininkas pareiškė, neva tarnybos agentai vertė jį liudyti prie NŽT vadovybę.
„Šiandien (2015-10-07) buvau iškviestas į STT tariamai dėl kompiuterio apžiūros procedūros, tačiau iš esmės tai buvo trijų valandų šantažas, bandant priversti man nesuprantamu būdu įskųsti (pakišti įkalčius, ,,priduoti“, ar pan.) NŽT vadovybę“, - rašoma pernai rudenį nuskambėjusiame A.Juškos kreipimesi į šalies vadovę.
Prieš ką STT jį neva vertė liudyti, valdininkas tada neįvardijo. Tačiau dviejų svarbiausių vadovų iš to meto NŽT jau nebėra. Tuometė tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė posto neteko po to, kai girta sukėlė avariją. Jos patarėjas , „darbietis“ Gintaras Jonas Furmanavičius įklimpo dar giliau. Įtakingas politikas tapo įtariamuoju STT tyrime dėl galimai neteisėtai užvaldyto Vilniaus miesto savivaldybės turto.
Advokatas: dalis informacijos buvo nutylėta
J.Valančiūnui su M.Katelynu teisme atstovauja advokatų kontora „Triniti“. Jos partneris Deivis Valiulis 15min teigė, jog derybose dėl sklypo pirkimo nebuvo sutarta dėl „esminių sąlygų“, taigi dviem krepšininkams esą turėtų būtų sugrąžintas jų sumokėtas avansas.
Paklaustas, ar J.Valančiūnas su M.Katelynu buvo informuoti, kad sklypas yra draustinyje ir tai gali reikšti nemenkus statybų apribojimus, advokatas detalių nepateikė. Vis dėlto jis užsiminė, esą žemės savininkai potencialiems pirkėjams pateikė ne visą informaciją apie sklypo panaudojimo galimybes.
„Mūsų klientai apie sklypą turėjo tik tą informaciją, kurią jiems suteikė pardavėjai, t.y. nebuvo kreiptasi į NŽT ar kitas institucijas, kad būtų išsiaiškinta, kokie apribojimai iš tiesų gali būti taikomi draustinyje – pasitikėta tik pardavėjų suteikta informacija“, – teigė D.Valiulis.
Advokato nuomone, žemės savininkai neturi teisės pasilikti jo klientų sumokėtą avansą.
„Mūsų klientai pradėję derybas dėl žemės sklypo įsigijimo, sumokėjo pardavėjams sutartą avansą. Derybų metu jiems nepavyko susitarti su pardavėjais dėl esminių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl sandoris neįvyko. LR įstatymuose reglamentuojama, kad nesudarius sandorio avansas yra grąžinamas. Šiuo atveju buvo vedamos derybos, jos buvo nesėkmingos ir nesibaigė susitarimu, todėl pagal įstatymus buvo pareikalauta, kad avansas būtų grąžintas“, – nesileisdamas į bylos detales aiškino D.Valiulis.
Pasiteiravus, ar turi informacijos apie galimus įstatymų pažeidimus pačiame sklypo atsiradimo procese, „Triniti“ partneris atsisakė tai patvirtinti ar paneigti. „Negalime komentuoti“, – teigė D.Valiulis.
Pastatai, kurių nebuvo
Kaip 15min jau skelbė, iki 2012 m. vidurio šioje teritorijoje oficialiai nebuvo nieko. Sovietmečiu pradėtų statybų liekanos tada buvo įregistruotos kaip privati nuosavybė, netrukus turtas perėjo trims naujiems savininkams, kurie, turimų statinių pagrindu, vėliau tapo ir daugiau nei pusės hektaro valstybinės žemės šeimininkais.
Oficialiai sklype egzistuoja 30 proc. baigtas gyvenamasis namas ir 15 proc. baigtumo pagalbiniai statiniai. Realybėje vaizdas kiek kitoks.
Be to, pernai trigubai padidintas šiame sklype leidžiamas užstatymo intensyvumas – platesnes statybų draustinyje galimybes savo įsakymu nustatė sostinės savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, jog tai padaryta teisėtai, tačiau tokio sprendimo teisėtumu abejoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.
Teisme su J.Valančiūnu bei M.Katelynu santykius besiaiškinantys žemvaldžiai teigia, esą krepšininkai be pagrindo reiškia pretenzijas į sumokėtą maždaug 130 tūkst. eurų avansą.
Esą žemės pirkėjai be pardavėjų kaltės vienašališkai nutraukė sandorį, ir neturi teisės reikalauti pinigų sugrąžinimo. Žemvaldžių atstovas 15min patikino, esą sklype galima gyvenamoji statyba ir turima nemaža dalis tam reikalingų leidimų. Vis dėlto sklypo įgijimo detalių jis nepaaiškino.
