Nežinia kodėl, bet istorinei praeičiai Marijampolės „galvos“ didelių sentimentų nejaučia. Senovę menantys pastatai čia arba savaime „nusibaigia“, arba nustumiami į centrą besiskverbiančio verslo buldozeriais.
Šis J.Basanavičių menantis istorinis namas Gedimino ir Žemaitės gatvių sankryžoje atrodė tarsi per klaidą išlikęs tarp greta išaugusio prekybos centro „Lidl“, kazino klubo, prabangių gėlių ir drabužių parduotuvių. Kažkada XIX a. jis priklausė vokiečių pirkliams Hofmanams, o mokydamasis Marijampolėje šiame name gyveno J.Basanavičius. Sovietmečiu pastate buvo įkurdintos kelios šeimos, vėliau, vykstant privatizacijai, sklypas ir jame buvęs namas buvo nupirktas privačių asmenų, o čia gyvenę žmonės iškeldinti. Daug metų šis pastatas stovėjo apleistas, paverstas asocialių asmenų landyne. Paveldosaugininkai svarstė nykstantį pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau neva pritrūko archyvuose tam reikiamų dokumentų. Dabartinių pastato savininkų niekaip nebuvo įmanoma priversti pastatą tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti, viskas buvo palikta likimo valiai.
Vasario 1-osios vakarą apie 20 val. senas medinis pastatas griausmingai griuvo, aplink pakilo didžiulis dulkių debesis, senos masyvios stogo čerpės bei įvairios nuolaužos pažiro ant šaligatvių ir gatvių, viena po kitos virto sienos, lūžo atraminės sijos. Viena pastato pusė visiškai sugriuvo, kita vos ne vos liko stovėti. Atvykę policijos pareigūnai apjuosė apgriuvusį pastatą įspėjamąja juosta ir nuo gatvių pašalino nuolaužas. Pavojingai sudribęs namas liko šiurpiai riogsoti, viena puse dar šiek tiek atsirėmęs, kita beviltiškai suklupęs lyg koks pavargęs, apleistas, niekam nereikalingas senis...
Koks bus tolesnis šio pastato likimas, neaišku, akivaizdu tik tai, kad dabar jis kelia rimtą grėsmę pro šalį einantiems žmonėms ir važiuojantiems automobiliams. Neatmetama tikimybė, kad kažkas sąmoningai „padėjo“ pastatui nugriūti, juk neišvaizdus, senas, apleistas namas užstojo tviskančias vitrinas. Tačiau dabar ši vieta tapo viena lankomiausių, ne vienam smalsu iš arti pamatyti istorinius griuvėsius.
Kadangi Marijampolė garsėja originaliais meniniais projektais, tad argi šio pastato griūtis ne puikus „performansas“ minint 90-ąsias iškilios asmenybės mirties metines? O šie senojo pastato griuvėsiai – juk labai simboliškas paminklas mūsų istorinei praeičiai dabartiniame kontekste.
