„Parduodamas butas ilgą laiką buvo negyvenamas, reikalingas remontas, parduodamas su visais jame esančiais baldais ir daiktais“, – taip skelbimų portale Aruodas.lt aprašomas Aknystų kaime parduodamas butas, už kurį prašoma 850 eurų. Beje, tai jau 14 proc. sumažinta kaina.
„Parduodama dalis pastato – gyvenamojo namo, t.y. 43,39 kv. m su 1,58 aro sklypu aplink pastatą Ryliškių gyvenvietėje, Alytaus rajono savivaldybėje. Rąstinis namas, 1972 metų statybos, krosninis šildymas, du 23 ir 11 kv. m kambariai ir nedidelė virtuvėlė su veranda“, – rašoma kitame skelbime, o už šį namą savininkai prašo 1,9 tūkst eurų.
Parduodant net ir labai mažos vertės nekilnojamą turtą, reikia susimokėti ir notarui. Tačiau parlamentaras K.Masiulis pasiūlė teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui pakeisti teisės aktų reglamentavimą, kad mažos vertės nekilnojamojo turto (NT) sandoriams nebereikėtų notaro patvirtinimo. Tai reikštų, kad pardavus šį butą Anykščių rajone ar namą Alytaus rajone užtektų sandorį įregistruoti Registrų centre.
Siūlo atsisakyti notarų
„Žiniasklaidoje skamba žmonių pasipiktinimai notarais, labai daug išleidžiama įvairiems sandoriams ir tas kainas galima būtų sumažinti. Man kilo mintis, ar tikrai visus NT mažos vertės sandorius reikia būtinai notariškai registruoti. Juo labiau, kad registruoja Registrų centras. Vienas subjektas perka trobelę ar žemės sklypuką, o kaimiškose vietovėse tai nebrangiai kainuoja. Nemanau, kad dėl mažos vertės reikėtų to tarpininko“, – 15min aiškino K.Masiulis.
Pasak parlamentaro, notaro tarpininkavimas mažos vertės sandoriuose yra nebūtinas. Jo nuomone, turto, kurio vertė siekia iki 3 tūkst. eurų gali prilygti automobilio pirkimui, kuriam notaro patvirtinimo nereikia. Tiesa, šie siūlymai K.Masiulio teigimu, tik diskusiniai.
„Maža verte laikau 2-3 tūkstančiai eurų. Jeigu išryškės kažkokios aplinkybės, kad sumą reikia mažinti ar didinti, ar tai per daug pavojinga ir rizikinga, o notaras čia neišvengiamas ir būtinas, esu linkęs nusileisti“, – sakė parlamentaras.
Pasak Seimo nario, viena iš notarų teikiamų paslaugų problemų, kad notarai dažnai vengia atlikti savo misiją tikrinti klientų poreikius, sandorio aplinkybes ir užtikrinti viešąjį interesą, bet užsiima tik formaliu biurokratizmu ir už tai ima nemenką atlygį.
„Notaro tarpininkavimas galėtų būti ne privalomas, kaip yra dabar, bet pasirenkamasis. Sumažėtų registravimo laikas, sumažėtų biurokratizmas ir sandorio sudarymas atpigtų, tačiau tie, kas norėtų, ir toliau galėtų sandorius registruoti tarpininkaujant notarui“, – teigia K.Masiulis.
Notaras – ne tarpininkas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Komercijos vadovas Julius Belanoška ši parlamentaro pasiūlymą vertino skeptiškai. Anot jo, atsisakius notarų įregistruojant mažos vertės NT sandorius, tai sukels daugiau grėsmių nei išspręs problemas.
„Klausimas, ar neatsiras spekuliacijų, kuomet turtas bus parduodamas realiai už brangiau, o Registrų centrui bus nurodoma mažesnė suma. Pavyzdžiui, perki butą už 200 tūkst. eurų, o rodai tik 5 tūkst. eurų, nes gali užkliūti kokiam VMI. Toks dalykas gali sukelti tam tikrų spekuliacijų ir turėti tą neigiamą efektą“, – įsitikinęs pašnekovas.
J.Belanoškos teigimu, dažniausiai mažos vertės nekilnojamąjį turtą perka ar parduoda ne šios rinkos profesionalai. Todėl notaras šioje vietoje gelbėja.
„Tai yra dar viena terpė nelegalioms veikoms, kurias notaras užkardytų, o Registrų centras registruoja tik faktą“, – aiškina „Inreal“ atstovas.
Jo nuomone, reikėtų peržiūrėti ne pačių notarų užmokestį, o įvairių išrašų, reikalingų perkant-parduodant turtą, įkainius. Esą jie ir užima didžiąją dalį notarui mokamos sumos.
„Notaras gauna 0,45 proc. nuo vertės – tai keliasdešimt eurų. Didžiąją dalį notaro mokesčio sudaro išrašai, registrai, pažymos ir t.t. Notaras čia tampa tik kaip paslaugos perpardavėjas. Kai kurie notarai tuos dalykus tikrina kelis kartus, jei keli savininkai, tai dar daugiau pažymų reikia.
Pavyzdžiui, reali istorija, parduoti sodybą, kurioje yra 10 unikalių vienetų: ūkinis, tvartas, garažas, sandėlys, šulinys, tvora. Kiekvienas tas unikalus numeris kainuoja pinigus. Parduodamas butą – vieną unikalų numerį – moki vieną sumą, parduodamas sodybą su 10 unikalių numerių, tos išlaidos pažymoms gerokai didėja būtent dėl tos daugybės unikalių numerių. Tai, mano akimis, didelis absurdas ir šiuos mokesčius reikėtų mažinti bei tai būtų gerokai apčiuopiamesnis ir geresnis sprendimas“, – 15min sakė J.Belanoška.
Be to, eksperto nuomone, notarą vadinti „tarpininku“ yra neteisinga, jį reikėtų laikyti „tuo, kuris prisiima atsakomybę, kad sandoris įvyko tinkamai saugiai abiems pusėms“.
Pasiūlymą vertina lygiam nuliui
„Remax“ nekilnojamojo turto ekspertas Laimis Bikauskas taip pat abejojo šiuo siūlymu. Pirmiausiai dėl to, kad tokių sandorių iki 3 tūkst. eurų nebūna tiek daug.
„Sandorius iki 3 tūkst. eurų galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Didžiausia sandorių gausa būna nuo 5 tūkst. eurų, tai tie 3 tūkst. eurų vargu ar išspręs notarų didelius įkainius. Turėtų būtų vertinami sandoriai iki 20 tūkst. eurų, kad kažkas pasikeistų“, – 15min kalbėjo jis.
Pasak L.Bikausko, iš jo patirties, notarai dažnai peržiūri dokumentus kelis kartus ir dėl to apsaugo nuo klaidų bei apgaulių.
„Jų įsikišimas tikrai užtikrina garantą žmonėms, tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Manau, kad notaras neturėtų išnykti. <...> Esu už naujoves, jeigu panaikinus tą grandį kažkas atsirastų geriau, pigiau, tuomet, žinoma, nieko prieš. Bet šiai dienai nėra jokių teisės aktų, kurie reglamentuotų tokį darbą ir dabar Masiulio pasiūlymas lygus nuliui“, – įvertino NT ekspertas.
Būtų galimybė pasisavinti kitų turtą
Nekilnojamojo turto analitikui, viešosios įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldui Antanavičiui iš pirmo žvilgsnio ši idėja pasirodė įdomi. Jo nuomone, tai galėtų sumažinti biurokratiką, nereikalingų procedūrų skaičių.
„Be to, notarai atsilaisvinę nuo tokių mažareikšmių sandorių forminimo, galėtų daugiau resursų skirti reikšmingesnių sandorių sudarymui, kas teoriškai galėtų pagreitinti procesus“, – 15min sakė pašnekovas.
Tiesa, jis, kaip ir J.Belanoška suabejojo lietuvių sąžiningumu.
„Klausimas, kaip būtų sprendžiami galimi piktnaudžiavimo atvejai, kuomet iš socialiai pažeidžiamų asmenų perregistruotų turtą suforminant už mažesnę kainą ir taip galėtų atsirasti net vieta pasisavinti kieno nors turtą“, – svarstė A.Antanavičius.
Seimas ketina kovoti su notarais ir antstoliais
Teisingumo ministerija yra paskelbusi, kad siekia peržiūrėti notarų darbo tvarką ir įkainius.
15min skelbė, kad rugsėjo 18 dieną Seimas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui pateikė Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pataisas. Pagal jas notarų ir antstolių įkainių nebereikėtų derinti su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais.
Vyriausybės teigimu, dabartinis reguliavimas riboja valstybės teisinę diskreciją notarų ir antstolių atlyginimų nustatymo srityje.
Šios pataisos kartu su notarų įkainių klausimu į Seimo posėdžių salę grįš po to, kai juos apsvarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetai.
