Sienos pasidengdavo šerkšnu
Ponas Gintautas jau ne kartą pasakojo daugiabučio, kuriame gyvena, modernizacijos sėkmės istoriją. To priežastis paprasta – šiemet solidus 12 aukštų namas švenčia penktus savo atnaujinimo metus.
G. Kavaliauskas atsimena, kad modernizuoti 1993 m. pastatytą daugiabutį reikėjo ir dėl šilumos sistemos problemų – žiemą kai kurių butų sienos pasidengdavo šerkšnu, ir dėl to, kad plytinės namo sienos pradėjo trupėti.
„Pradėjau domėtis, kaip galėtume šias problemas išspręsti, kas galėtų padėti. Paaiškėjo, kad vienintelė išeitis – modernizacija“, – atsimena pašnekovas. Tai išsiaiškinus, prasidėjo pats svarbiausias ir sunkiausias darbas, tenkantis tiems, kas inicijuoja daugiabučio renovaciją – gyventojų suvienijimas.
Geriausia – bendrauti akis į akį
„Name gyvena nemažai žmonių. Pastebėjau, kad per susirinkimus susitarti būdavo sunku. Visuomet pasitaiko ekscesų – kas nors, kas priešiškai žiūri į atnaujinimą, pradeda garsiausiai dėstyti savo argumentus. Pavyzdžiui: „Kam čia reikia? Namas dabar toks gražus, pats gražiausias, o kaip atrodys po to?“ ir t. t. Taip po truputį, po truputį – visi pradeda jaudintis. Todėl geriausi rezultatai pasiekiami išklausant, bendraujant akis į akį. Net keista – kai kalbiesi tiesiogiai, atrodo, kad priešais – visai kitas žmogus“, – šypsosi pašnekovas.
G. Kavaliauskas atsimena, kad jau po vienos „kelionės“ per butus, modernizacijai pritarė 56 proc. butų savininkų. Kai buvo aišku dėl tol, kad dauguma atnaujinimui pritaria, susirinkimai pasidarė daug sklandesni: „Tačiau darbas tuo nesibaigia. Svarbiausia jau šioje stadijoje – iškelti gerus, konkrečius klausimus ir atsakymus rasti visiems kartu per susirinkimus – tikrai daug lengviau.“
Atsinaujinimo pagal ankstesnį modelį
Namo pirmininkas atsimena, kad tuo metu, kai pradėjo savo daugiabučio modernizaciją, šalyje veikė kitoks būsto atnaujinimo modelis ir didelę dalį lėšų gyventojams teko įnešti savarankiškai: „Paskolos reikėjo maždaug dešimčiai butų. Nė vienas bankas tuo metu duoti lėšų tokiems reikalams nenorėjo. Paskolas gauti buvo sunku.“
Nepaisant sudėtingo finansų klausimo, nutarta modernizuotis iš esmės – ne tik apšiltinti namo sienas, pakeisti langus bei duris, įstiklinti balkonus, bet ir atnaujinti šilumos sistemą: „Dėl šilumos sistemos atnaujinimo teko pakovoti. Bet dabar jau niekam nebereikia įrodinėti, jog jos neatnaujinus rezultatai būtų buvę visai kitokie“, – atsimena pašnekovas.
Šypsodamasis namo pirmininkas pastebi – tie, kas labiausiai bijojo nepakeliamos finansinės naštos, sugebėjo išsimokėti už modernizaciją patys pirmieji: „Pamenu, suskaičiavau ir iškabinau, kiek atnaujinimas kainos kiekvienam butui. Viena kaimynė, pamačius tuos skaičiavimus, griežtai man pasakė: „Jeigu man teks mokėti bent centu daugiau – nemokėsiu. Teks tau iš savo kišenės“. Aš sutikau – buvau tikras, kad bus taip, kaip apskaičiavau. Vėliau paaiškėjo, kad tai kaimynei teko mokėti netgi mažiau, nei buvau suskaičiavęs“, – džiaugiasi vyras.
