Apie 3D pastatytus namus pranešama iš skirtingų pasaulio regionų. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Behrokho Khosheviso, sukūrė naują milžinišką 3D spausdintuvą, kuriuo galima pastatyti apie 800 kv. m pastatą vos per parą. Įrenginys namą lieja iš betono sluoksnis po sluoksnio. Užsakovui pateikiamas ne tik „plikos“ namo sienos, tačiau statant projektuojamos ir tokios komunikacijos kaip elektra, vandentiekis, kanalizacija, saugumo sistemos ir kiti inžineriniai įrengimai.
Kitame pasaulio krašte – Kinijoje – 3D spausdintuvas jau aktyviai naudojamas statybose ir naujienų portalai apie vienas po kitos skelbia statybų inovacijas, diegiamas šioje šalyje. 2014 metais bendrovė „WinSun Decoration Design Engineering Co“ nuliejo dešimt namų per greičiau nei parą. Tiesa, konstrukcijos buvo pirma nulietos, o paskui surinktos. Kaip statybinė medžiaga buvo naudojamas betono mišinys su statybų atliekomis ir stiklo pluoštu. Namai, kurie buvo pastatyti, 10x6,6 m spaudintuvu, kainuoja apie 4,5 tūkst. eurų kiekvienas.
Ta pati bendrovė praėjusiais metais praėjusiais metais tokiu pat principu pastatė jau penkiaaukštį daugiabutį – 1100 kv. m pastatą su vidine ir išorine apdailomis. Statyboms naudotas tas pats spaudintuvas bei anksčiau paminėtos medžiagos. Įdomu tai, kad tokie pastatai jau paruošti eksportui – juos užsako Taivano nekilnojamojo turto bendrovė, jie siūlomi Egiptui. Penkiaaukštis siūlomas už fantastinę kainą – 140 tūkst. eurų.
Statybų užuomazgų yra ir Lietuvoje
Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigia, kad 3D spausdintuvas yra vis dar testuojama technologija ir didžiausias čia iššūkis yra tikslumas bei integracija su statybiniais įrenginiais.
„Ji dar turi pažengti, tačiau ateityje jei ne visas namas, bet bent jau dalis bus tikrai konstruojama spausdintuvu. Yra svarbus momentas – jei yra sukuriamas statinio trimatis modelis, tai galima integracija su įrenginiais ir staklėmis, kuriuos tą pastatą konstruoja – lieja konstrukcijas ar pjausto metalą“, - pasakoja D.Gedvilas.
Jei yra sukuriamas trimatis pastato projektas ir ši informacija yra perduodama statymo staklėms, tuomet nereikia du tris kartus perbraižyti ar perdaryti galutinės produkcijos – procesas automatizuojamas.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti Jungtinį gyvybės centrą, kuris buvo statomas Saulėtekyje (Vilniuje). Sieniniai ir kiti baldai buvo gaminami pasinaudojant trimate informacija. Baldininkai turėjo labai tikslią informaciją ir jiems nereikėjo „drožinėti“ baldų, kad tie tilptų į erdves“, - lietuviška patirtimi dalinasi asociacijos prezidentas.
Jis vardina, kad lietuviškos bendrovės, kurios eksportuoja stiklines konstrukcijas ar surenkamus betoninius namus, jau naudoja 3D modeliavimą perduodant informaciją į klojinių ar konstrukcijų liejimą, profilių ir stiklo paketų pjaustymą. Tokiu būdu užtikrinamas didžiulis greitis, tikslumas ir proceso sparta.
Robotai statybų aikštelėje dirbs po 5-7 metų
Vladimiras Popovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybų fakulteto docentas, Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius atkreipia dėmesį, kad ne pats įrenginys atneš technologinį proveržį, bet statybose naudojamos medžiagos.
„Trimatis spausdinimas iš betono yra praktiškai tas pats, kas statybos kombinate namo dalių liejimas iš betono ar gelžbetonio blokų gamyba: robotai surinkinėja struktūrą, klojinius, deda armatūrą, tiekia betoną į klojinius, po to išrenka tuos klojinius. Taigi šiuo metu trimatis spausdinimas yra tiesiog tų pačių procesų atkartojimas lauko sąlygomis“, - aiškina mokslininkas.
Pasak jo, pokytis toks, kad vietoje žmonių dirba robotai. Tikra revoliucija įvyks su statybinių medžiagų kaita.
„Kai atsiras naujos statybinės medžiagos, kurios bus tinkamos spaudai ir kai technologijos atpigs, mes pamatysime visai kitą statybų būdą: kolona juda į viršų ir su antgaliu spausdina iš metalo ar kitos medžiagos, kuri panaši į metalą, konstrukciją. Toks konstrukcijos nebus tokios nuobodžios, kaip dabar – su ažūrais, gardelėmis. Galima sakyti, kad į statybas ateis gyvoji gamta, jos principai“, - ateitimi dalinasi V.Popovas.
Pasak jo, tikrojo 3D spausdinimo teks palaukti, nes kol kas šiandien efektyviai spausdinamos konstrukcijos tik prototipavimui: jos nėra labai patvarios, bet puikiai tinka kažką imituoti, pavyzdžiui dirbtiniai sąnariai.
„Medžiagos turi tapti patvarios, atlaikyti apkrovas, šaltį, karštį ir kitus oro pokyčius, kad taptų pramoninėmis – tada statybose ir turėsime proveržį. Metalo pramonėje tai po truputi jau veikia“, - sakė mokslininkas.
Jis prognozuoja, kad po penkerių-septynerių metų Lietuvos statybų aikštelėse turėtume pamatyti robotus, kurie surinkinėja konstrukcijas, o po dešimties – gal ir 3D spausdintuvus.
RESTA – didžiausia Baltijos šalyse statybų tematikos paroda, kurioje pristatomi naujausi ir pažangiausi sprendimai statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems. Paroda vyks balandžio 27 - 30 dienomis, o joje dalyvauja 550 įmonių iš 17 šalių. Parodos tema – skaitmeninė statyba.
