Modernizacijos nenorėjo net nemokamai
Prieš trejus metus atnaujinto daugiabučio pirmininkas atsimena, jog derybos su gyventojais dėl būsto atnaujinimo vyko kone metus, ir buvo labai nelengvos.
„Galėjome atlikti renovaciją šiek tiek kitokia tvarka nei įprasta, kadangi savivaldybei buvo skirtos papildomos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos dėl didelio nedarbo lygio. Tačiau net turėdami tokias sąlygas žmonės modernizuotis nenorėjo. Kai gavome pirmąjį savivaldybės pasiūlymą, surinkome pakankamą parašų skaičių. Tačiau kaimynai, nepritarę tokiai minčiai, pradėjo keliauti per butus su savo sąrašu – prieš modernizaciją. Kadangi name atsirado aiškus ginčas, tąkart iš savivaldybės sąrašo buvome pašalinti“, – dėsto pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip pavyko smarkiai nesusiginčyti su kaimynais dėl tokio jų sprendimo, ponas Edvardas patraukia pečiais: „Ar pyksi, ar ne – niekas nepasikeis. Jeigu žmogus sako, jog nenori pasirašyti, nes netiki, kad modernizacija bus atlikta nemokamai, arba argumentuoja, kad ES nieko neduoda veltui, nepasiginčysi.“
Suspėjo į nuvažiuojantį traukinį
Kantrybė ir pastangos išlaikyti gerus santykius su kaimynais, nepaisant jų sprendimo nedalyvauti modernizacijoje, netrukus atsipirko – namui buvo antrą kartą pasiūlyta atsinaujinti:
„Tuo metu buvo renovuojamas visas mūsų kvartalas, tad kol pas mus vyko ginčai, kitur jau buvo organizuojami atnaujinimo darbai. Aišku, kaimynai netrukus pradėjo matyti, jog aplink viskas gražėja, ir labai netikėtai atsirado nuoskauda.
Net tie žmonės, kurie pasirašė prieš modernizaciją, pradėjo manęs teirautis – „O kada mūsų namą modernizuos?“. Tokius klausimus reikia priimti geranoriškai. Vėl ėmėmės parašų rinkimo už modernizaciją. Šįkart – sėkmingai“, – pasakoja pašnekovas.
Mano rekomendacija visiems pirmininkams, susiduriantiems su panašia problema – neprarasti kantrybės, vilties, ir stengtis bendrauti su kiekvienu žmogumi asmeniškai.
Ponas Edvardas pabrėžia, kad tąkart atsinaujinimą pradėjo inicijuoti ne per gyventojų susirinkimą, bet asmeniškai bendraudamas su kiekvienu gyventoju: „Su namo valdybos nariais pasiskirstėme laiptinėmis, ir taip apkeliavome visą namą. Pastebėjau, kad per susirinkimus žmones neretai apima bandos jausmas. Modernizacija pradeda abejoti vienas, aiškinti, kad butą atims, ir žiūrėk, visi kiti jau prityla. O kai ateina laikas balsuoti – nebebalsuoja. Todėl mano rekomendacija visiems pirmininkams, susiduriantiems su panašia problema – neprarasti kantrybės, vilties, ir stengtis bendrauti su kiekvienu žmogumi asmeniškai.“
Taip pat skaitykite: Kas labiau nori modernizacijos – pensininkai ar jaunimas?
Vis dar mato, kur galėtų sutaupyti
Šiuo metu 5 aukštų, 45 butų daugiabutis už šildymą moka maždaug trečdaliu mažiau negu prieš modernizaciją, o bendrijos pirmininkas sulaukia padėkos net iš tų gyventojų, kurie anksčiau kategoriškai priešinosi modernizacijai.
„Visi atnaujinimo darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku, esame labai patenkinti. Pasirinkome tinkuojamą fasadą, o apšiltinę stogą ir įdiegę reguliuojamą šildymo sistemą buvome jau anksčiau, tad didesnių pokyčių šiose srityse nereikėjo.
Dabar kartais pasvarstome, jog reikia spręsti ventiliacijos klausimą, pasidomime ir saulės kolektoriais. Jaučiame, kad galėtume dar labiau sutaupyti, tačiau į tai reikėtų investuoti. O tokio sprendimo priėmimas, žinia, yra vienas sudėtingiausių visos modernizacijos etapų“, – sako E. Spirgys.
