Statistikos departamentas paskelbė, kad dėl privalomojo karantino, per paskutines dvi kovo mėnesio savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Tačiau labiausiai karantinas paveikė statybos sektorių – 12 proc., tai daugiau nei paslaugų sektorių, kuriame nedarbas siekia 8 proc.
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, nesustojo ir dauguma projektų. Tai kas čia atsitiko?
Ukrainiečiai laukia epidemijos pabaigos namie
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad statybų sektoriuje per šį laikotarpį sumažėjo kiek daugiau nei 3,5 tūkst. darbininkų.
„Statybų sektoriuje įtakos galėjo turėti užsienio darbo jėgos aspektas. Gali būti, kad prasidėjusi koronaviruso epidemija paskatino iš užsienio kilusius darbuotojus laikinai grįžti į gimtines ir sulaukti epidemijos pabaigos namuose“, – feisbuke rašė ekonomistas.
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad į savo gimtąją šalį galėjo grįžti apie 600 ukrainiečių, iki šiol Lietuvoje dirbusių statybose.
Migracijos departamento duomenimis, 2019 metais beveik pusė atvykusiųjų (45 proc.) buvo iš Ukrainos (apie 17 tūkst.), daugiau nei 12 tūkst. žmonių laikinai gyventi atvyko iš Baltarusijos, o beveik 3 tūkst. – iš Rusijos. Pagal profesijas tai daugiausia tolimųjų reisų vairuotojai, mūrininkai ir betonuotojai.
Nedarbą lėmė ne tik išvykę užsieniečiai
„Eikos statybos“ direktorius Almantas Čebanauskas 15min sakė, kad iš dalies šių šalių piliečių darbininkų sumažėjimas galėjo daryti įtaką nedarbo statistikai. Jis aiškino, jog įmonėje dirba apie 20 proc. ukrainiečių ir baltarusių, iš kurių apie 30 proc. dabar yra įstrigę gimtojoje šalyje.
„Dalis jų atostogavo Baltarusijoje, Ukrainoje, grįžo į Lietuvą, reikėjo izoliuotis. Tada, žinote, rytietiškas mentalitetas – galvojo, ką čia dvi savaites būsi, išvažiavo vėl atgal ir jau dabar grįžti negali. Dabar apie 10 žmonių yra Baltarusijoje ir Ukrainoje bei laukia, kada viskas pasibaigs. Neįmanoma jiems įvažiuoti, o jei ir sugrįžtų, privalėtų karantinuotis. Tokių problemiškų atvejų, kai išvažiavo ir negali grįžti, visos įmonės turi“, – aiškino jis.
Tačiau, tai tik viena medalio pusė, teigė A.Čebanauskas. Dalis žmonių galėjo „nubyrėti“ ir dėl su koronaviruso liga susijusių baimių.
„Situacija netipinė. Mes su ta problema nesusidūrėme, visiems darbuotojams – kaukės, dezinfekciniai skysčiai, vagonėlių dezinfekavimas, sugebėjome rizikas suvaldyti, kad nebūtų baimių ir galėtų dirbti. Tiesa, daliai darbuotojų, kuriems yra virš 60 metų, jei buvo galimybių, stengėmės atostogų suteikti“, – tikino jis.
Tačiau dėl šios krizės, pasak A.Čebanausko, sustojo nemaža dalis darbų.
„Vienus užsakovai pristabdė, pas kitus buvo tokių situacijų, kad ir patys projektų vadovai grįžę turėjo karantinuotis, tuomet neliko kam prižiūrėti darbų ir jų skaičių reikėjo mažinti. Bendrą sumažėjimą sudaro ir ukrainiečiai, ir vietiniai, ir vyresni darbuotojai “, – kalbėjo jis.
Rimtesnės problemos išryškės vėliau
Tačiau, anot A.Čebanausko, tikroji problema gali išlįsti vėliau. Statybų bendrovės darbus planuoja 3–6 mėnesius į priekį ir atitinkamai paskirsto darbuotojų srautus. Dabar, partneriams pristabdant arba apskritai nutraukiant projektus, ateityje gali atsirasti skylė.
„Suplanuota, kad, pavyzdžiui, nuo gegužės viename objekte dirbs tiek žmonių, o nuo birželio jie – jau kitur. Rotacija sudėliota ir kai išmuša iš po kojų du, tris objektus, terminai nusikelia. O jei išvis dingsta objektas, neįmanoma labai operatyviai sureaguoti ir per savaitę ar dvi perdėlioti. Tada atsiranda tuštumos užimtume.
Jeigu situacija blogai susiklostys, birželio viduryje galime dalinę prastovą skelbti. Situacija taip kinta, kad vos ne kas savaitę aptarinėjame ją, žiūrime, kaip čia viskas juda. Labai sunku visoms statybinėms įmonėms tas nepastovumas, negalėjimas planuoti. Šiuo klausimu didžiuliai iššūkiai“, – 15min pasakojo jis.
Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, šiandien matoma, kad po truputį stoja arba lėtėja visų statybos įmonių veikla. LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad apie 65 proc. bendrovių yra išleidusios savo darbuotojus į prastovas dėl sumažėjusių darbų apimčių, stabdomų privačių ir investicinių projektų.
„Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja net 30 proc. susitraukimą. Tai gali itin paveikti ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatinti spartesnį nedarbo lygio augimą. Šiandien statybos sektoriuje dirba apie 100 tūkst. asmenų, neskaitant vykdančių individualią veiklą. Jeigu 10 proc. šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10–12 tūkst. asmenų metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę“, – aiškino jis.
D.Gedvilo teigimu, dėl išvykusių ukrainiečių statybų bendrovių vadovai itin neišgyvena, nes šiemet jų laukia gerokai rimtesnės problemos.
„Dabar darbų apimtys ir pajėgumai mažėja, tai ukrainiečių išvykimas neturėtų turėti didelės įtakos. Statybos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad beveik 80 proc. bendrovių šiemet nebeplanuoja samdyti naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – sakė jis.
Ragina Vyriausybę eiti „teisingu keliu“
LSA prezidento nuomone, šiandien viską lems tai, kokių tolesnių veiksmų imsis Vyriausybė. Jeigu valstybė eis „teisingu keliu“ ir skatins ekonomiką per valstybinius statybos ir infrastruktūros projektus, D.Gedvilo teigimu, tuomet statybos sektoriuje bus išsaugotos ir kuriamos naujos darbo vietos, stabilizuojama ekonomika ir skatinamas vidaus vartojimas.
„Mūsų valdžia taip pat turėtų nepraleisti unikalios galimybės pabandyti išsaugoti sugrįžusius emigrantus, suteikiant jiems progą įsidarbinti gimtinėje ir prisidėti prie naujų projektų įgyvendinimo“, – tikino jis.
D.Gedvilas kviečia atsigręžti į statybos sektorių, nes, pasak jo, šiame sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę.
„Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą“, – sakė jis.