Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad, vertinant įregistruotus butų sandorius daugiabučiuose pagal suminę pardavimo kainą, 2020 metų balandžio mėnesį brangiausias parduotas butas Vilniuje buvo projekte „Sierakausko 25“ (plėtotojas – „Realinija“). Naujamiestyje, Sierakausko g. beveik už 191 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis sumokėta apie 685 tūkst. eurų. Antras pagal brangumą butas buvo parduotas taip pat šiame name – už 176 kv. m ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis sumokėta apie 667 tūkst. eurų.
Prabangiais balandžio mėnesio pardavimais pasigyrė ir nekilnojamojo turto agentūra „Baltic Sotheby`s International Realty“. Pastaroji, kaip teigiama, pardavė brangiausią įmonės istorijoje užmiesčio rezidenciją. Agentūros bendraturtis Paulius Gebrauskas, 15min atskleidė, kad namas kainavo kiek daugiau nei milijoną eurų.
„Prabangi rezidencija ant Margio ežero kranto harmoningai įsilieja į užburiančią 135 arų teritoriją su įspūdingu kraštovaizdžiu bei privačia smėlėto paplūdimio pakrante, siūlydama aukščiausios klasės komfortą tiek poilsiui, tiek ir nuolatiniam gyvenimui“, – rašo agentūra feisbuke.
Pirmas savaites jautė štilį
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas 15min pasakojo, kad prabangaus turto pardavimas, kaip ir bet kurio kito nekilnojamojo turto pardavimai, nuo kovo vidurio smarkiai sumažėjo.
„Tokį sandorių skaičiaus sumažėjimą nulėmė karantinas ir laukimas, kas bus toliau. Taip, didžiausias šokas ir sąstingis buvo per pirmas tris karantino savaites. Po to tiek pirkėjai, tiek vystytojai ir pardavėjai apsiprato ir prisitaikė prie esamos situacijos
Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu bunda (nors ir ne taip sparčiai kaip norėtųsi), sandoriai vyksta, kaip tik šiuo metu vykdome porą prabangaus turto sandorių – jie prasidėjo būtent karantino metu ir netrukus bus baigti“, – sakė jis.
Jam antrina ir P.Gebrauskas, anot kurio, pirmas tris savaites pardavimas sustojo, o pirkėjai adaptavosi prie susidariusios situacijos.
„Toks štilis tęsėsi kokias dvi tris pirmas savaites. Bet ketvirtą savaitę prasidėjo skambučiai, gana greitai persiorientavome, pradėjome rengti daugiau vaizdo siužetų iki 2 minučių trukmės. Įdomiausia, kad tai pasiteisino ir pradėjo eiti užklausos. Penktą ir šeštą savaitę prasidėjo judėjimas, nauji projektai, užklausos, apžiūros“, – pasakojo jis.
Domisi pajūriu
Pasak P.Gebrausko, pastaruoju metu pastebimas didesnis nei įprasta susidomėjimas pajūrio rinka. Tokio noro įsigyti turtą šiame regione esą anksčiau nebuvo.
„Perka dėl to, nes negalės išvažiuoti vasarą, ir įsigyja tokį turtą, kad jau šią vasarą galėtų naudoti. Ši tendencija tikrai ryški, anksčiau neturėjome tokio didelio susidomėjimo pajūriu, kaip šiemet. Domisi ne tik butais, bet ir sklypais, namais, sodybomis. Srautas labai suaktyvėjęs“, – tikino jis.
Be to, P.Gebrausko teigimu, prabangų turtą šiuo metu perka be bankų pagalbos, į tai žiūrima kaip į lėšų diversifikavimą.
„Įdomu tai, kad žmonės nebūtinai nori pigiai nusipirkti, labai nusiderėti, bet nori kokybiško pastato ir galvoja, kad būtų saugi investicija“, – tikino jis.
Kainų pokyčių nesitiki
Anot A.Kišūno, pora karantino mėnesių per mažas laikas, kad galėtume daryti išvadas, todėl kol kas 2008 metų krizės nereikėtų lyginti su susidariusia dabartine situacija. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad pirkėjai, kurie renkasi turtą iš prabangaus ir labai prabangaus turto segmento, dažniausiai nesusiduria su tokiomis problemomis, kaip vidutinės ir ekonominės klasės NT pirkėjai.
„Neretai jie įsigyja NT nuosavomis lėšomis, jei ir kredituojasi bankuose, tai ekonominė situacija jų kreditingumui ir kredito sąlygoms turi mažiau įtakos. Tokių pirkėjų nekilnojamojo turto paieškos kriterijai ir reikalavimai kiti. Jie, radę jiems tinkantį ir patinkantį būstą, jį ir nusiperka. O pardavėjai, valdantys ir pardavinėjantys prabangų turtą, dažniausiai nėra priklausomi nuo finansinių ar laiko dirgiklių. Todėl kainos kritimo tendencijoms šiame segmente, bent esamu laikotarpiu, didelių prielaidų nėra“, – 15min komentavo jis.
Be to, iki 2008 metų krizės prabangaus nekilnojamojo turto samprata buvo kitokia, sako A.Kišūnas.
„Prabangų būstą galintys sau leisti žmonės arba statydavosi patys, arba įsigiję seną būstą prestižiniame rajone jį paversdavo prabangiu savo sąskaita, nes pirminėje rinkoje tokio turto pasiūlos buvo nedaug.
O dabar, per pastaruosius kelerius metus, atsirado tikrai nemažai pasiūlos ir ta pasiūla tikrai kokybiška. Atsirado daugiau gero, brangaus ir labai brangaus nekilnojamojo turto. Todėl prabangus būstas šiandien užima svarbią poziciją visoje Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Tokios prabangaus turto pasiūlos ir paklausos pusiausvyra byloja apie bendrą pirkėjų finansinę padėtį. Todėl kol kas pavojaus varpais skambinti ir kalbėti apie kainų kritimą tikrai anksti“, – 15min kalbėjo jis.
Tą patį sako ir P.Gebrauskas. Eksperto teigimu, 2008 metais buvo susidaręs kainų burbulas, kurio jis dabar nemato, o kai kuriuose segmentuose kainos vėliau negrįžo į prieškrizinį lygį.
„Kainos labai koregavosi, ypač su sklypais galima matyti, kad tos kainos taip ir negrįžo niekada į tą laiką. Pavyzdžiui, Valakampiuose sklypai kainavo beveik 75 tūkst. eurų už arą, o dabar vidutiniškai 30 tūkst. už arą. Skirtumas didelis, nes nėra kainų burbulo. Dėl to nesimato kainų korekcijos, o jeigu mažina kainą, tai tie, kurie nori greitai parduoti turtą. Bet kiek matau, tai yra pavieniai atvejai“, – apibendrino jis.
