Būtent dėl to gyventojai labai sutrinka, atradę, jog techniniame darbo projekte numatytas per didelis langų skaičius ar yra kitokių netikslumų. Nejaugi tai reiškia, jog techninis projektas galėjo būti nurašytas nuo kito daugiabučio arba jį rengę projektuotojai neatidžiai atliko savo darbą? Apie tai – pokalbis su dviem profesionaliais projektuotojais, kurie kasdien dirba su daugiabučių modernizavimu visoje Lietuvoje.
Langų detektyvas
Iš kur techniniuose darbo projektuose atsiranda per daug langų, skuba paaiškinti Šiauliuose įsikūrusios projektavimo įmonės direktorius Valdas Viršilas. Pasirodo – kaltas ne projektuotojų aplaidumas, o laikas.
„Dažnai investicijų planai yra parengiami prieš 1–2 metus iki realių projektavimo ar rangos darbų pradžios. Rengiant techninį darbo projektą, projektuotojas įvertina esamą situaciją projektavimo metu, ir realiai skaičiuoja keičiamų langų kiekius pagal faktą. Būna atveju, kad langų kiekiai nuo investicijų plane pateiktų kiekių skiriasi į mažają pusę, kai gyventojai būna per tą laiką pasikeitę langus iš savo lėšų. Priešingu atveju langų kiekis gali būti ir didesnis, kadangi pasitaiko ir investicijų planų rengėjų klaidų skaičiuojant pradinius kiekius.“
Jeigu kyla abejonių arba norima įsitikinti, jog projektuotojai viską gerai atliko, gyventojai gali papildomai pasisamdyti specialistus ir pateikti savo pastabas.
Vilniuje įsikūrusios statybų projektavimo ir priežiūros įmonės direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis taip pat neatmeta galimybės, jog kai kada netikslus langų kiekis gali atsirasti dėl projektuotojų neapsižiūrėjimo: „Vis dėlto techninio projekto kokybė priklauso nuo to, kiek gerai savo darbą atlieka projektuotojai“, – sako jis.
V. Viršilas patikina, kad bent jau langų problema yra nesunkiai išsprendžiama, nes prieš užsakant langus, rangovas dar kartą patikslina jų kiekį, o langų montavimo įmonės specialistai ne tik suskaičiuoja, kiek langų reikia, bet ir matuoja kiekvieno konkretaus lango matmenis: „Ne visi langai daugiabučiuose yra vienodi. Ypatingai mūriniuose namuose, egzistuoja kelių centimetrų paklaidos, tad montuotojai keliauja nuo vieno buto prie kito ir matuoja kiekvieno buto langą.“
Ar gyventojai patys gali rasti klaidas?
Abu kalbinti projektuotojai gana atsargiai vertina žmonių, nesusidūrusių su statybomis, galimybes objektyviai įvertinti parengto techninio darbo projekto kokybę. Tad geriausia išeitis gyventojams – tiesiog dalyvauti viešuose svarbiausių dokumentų aptarimuose ir konsultuotis su susitikimuose dalyvaujančiais statybų specialistais.
T. Jatulis pastebi, jog nepasitikintys tuo, ką išgirsta per viešus techninio projekto aptarimus, gali pasisamdyti nepriklausomus specialistus: „Jeigu kyla abejonių arba norima įsitikinti, jog projektuotojai viską gerai atliko, gyventojai gali papildomai pasisamdyti specialistus ir pateikti savo pastabas. Jokių kliūčių tokiam pasitikrinimui nėra.“
Pašnekovas primena, kad bet kuriuo atveju, rangos darbai pradedami tik tuomet, kai gaunamas gyventojų pritarimas techniniam darbo projektui. Tačiau atidėliojant jo tvirtinimą, gyventojai rizikuoja uždelsti visą modernizacijos projektą, o tai reiškia, kad gali keistis numatytos kainos.
„Sunku tiksliai pasakyti, kiek per kelerių metų laikotarpį gali padidėti atnaujinimo darbų ar medžiagų kainos, nes tai priklauso nuo daugelio išorinių priežasčių. Tačiau tai ne vienintelė priežastis kuo greičiau ir sklandžiau įgyvendinti modernizaciją. Pakankamai svarus argumentas yra vien tai, jog neatnaujintų namų gyventojai už šilumą moka beveik perpus daugiau negu galėtų mokėti po renovacijos.“
