Įpratę gyventi šia diena
Jau iki karantino buvo galima stebėti tendenciją, kad maitinimo įstaigų rinka Vilniuje buvo beveik užpildyta: konkurencija buvo didelė, įspūdingi nebuvo ir restoranų pelnai. Pasak D.Jagmino, šiuos iššūkius jau buvo galima pastebėti ir NT rinkoje – naujai vystomiems projektams nuomininkų paieška dažniausiai užtrukdavo.
„Tam tikra įtampa buvo jau iki pandemijos, todėl dabar karantino sąlygomis visiems yra dar sunkiau. Tie, kurie turėjo problemų iki karantino, dabar gali ir baigti savo verslo gyvavimą, o tie, kurie problemų neturėjo – dabar jų turės“, – situaciją komentuoja NT ekspertas.
Pasak jo, iki šiol didelė dalis restoranų Lietuvoje buvo pripratę gyventi iš apyvartinių lėšų, o iki metų galo, sukaupti apie 5-15 proc. pelno. Visai neplanuotai atėjusi krizė nedavė laiko bent kažkiek pasiruošti, blogus signalus gaunant palaipsniui. Todėl dabar šie restoranai stabdo veiklą, atleidžia darbuotojus, nutraukinėja nuomos sutartis ir tikrai nebegalvoja apie plėtrą – sustabdyti visi pokalbiai dėl naujų patalpų, kurios bus baigtos per artimiausius tris metų ketvirčius.
„Tai vienas iš verslo sektorių, kur sukaupti rezervą keliems mėnesiams į priekį daugumai nebuvo nei galimybių, nei įpročio. Dabar visi jie yra atsidūrę ant išgyvenimo ribos. Tuo tarpu tie, kurie jau iki karantino turėjo didelį įdirbį, gyveno ne tik iš apyvartinių lėšų ir dabar turi galimybę gauti pinigų kelių mėnesių pragyvenimui – iš akcininkų, investuotojų ar pasiskolinti iš bankų – tie išliks“, – prognozuoja D.Jagminas.
Derybų su nuomininkais scenarijai
Be atlyginimų fondo, nemažą daugumos maitinimo įstaigų išlaidų dalį sudaro patalpų nuoma: 8-15 proc. apyvartos restoranams ir net 20-30 proc. apyvartos kavinėms. Tad prasidėjus karantinui, visi be išimties maitinimo sektoriaus žaidėjai kreipėsi į nuomotojus su vienokiais ar kitokias prašymais – laikinai sumažinti nuomos kainas ar bent jau atidėti mokėjimus vėlesniam laikotarpiui.
„Šiandien jau žinome, kaip nusprendė pasielgti didieji rinkos žaidėjai. Pavyzdžiui, didieji prekybos centrai Vilniuje – „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“ – karantino laikotarpiu taikys ženklias nuolaidas nuomos mokesčiui, kartais siekiančias iki 100 proc. „Maxima“ karantino metu sumažins nuomos kainą per pusę, o likusią sumos dalį leis sumokėti vėliau, jei tik to reikės“, – vardina D.Jagminas.
Kalbant apie smulkesnius patalpų nuomotojus, jų teikiamos nuolaidos dydis priklausys nuo santykių iki karantino – ar su nuomininku nebuvo mokumo, bendravimo problemų. Tikėtina, kad nuomotojai atsižvelgs ir į verslo perspektyvas – didelę įtaką gali daryti neseniai atliktas patalpų remontas, nuomininko investicijos į plėtrą.
„Greičiausiai dauguma nuomininkų bus išskirstyti į tris krepšelius. Pirmajame atsidurs atsisakantys mokėti, jau iki šiol turėję skolų ir grasinantys išeiti – su jais bus atsisveikinta, ir gana greitai juos pakeis kiti ypač kai kalbame apie aukšto rentabilumo patalpas. Antrajam krepšeliui bus daromos tam tikros nuolaidos, ieškoma kompromisų. Trečiasis krepšelis bus tų, kuriuos nuomotojai stengsis išlaikyti visais būdais, dėl to, kad jie yra puikūs strateginiai partneriai – tai galioja didesniems maitinimo tinklams, turintiems ilgalaikius kontraktus, investuojantiems į atsinaujinimą“, – nuomotojų logiką aiškina NT ekspertas.
Pasak jo, kaip mokėjimai bus vykdomi pasibaigus karantino laikotarpiui, bus tariamasi atskirai. Dabar dauguma rinkos žaidėjų prognozuoja, kad vartojimas sugrįš palaipsniui ir geruoju scenarijumi pilnai atsistatys rugsėjo-spalio mėnesiais. Todėl nuomotojų taikomų nuolaidų netgi labiau gali reikėti po karantino, kai pagalbos rankos nebeties valstybė.
Dirbs mažiau nei puse pajėgumų
Šiuo metu didieji restoranai pranašauja, kad iki metų pabaigos teks dirbti vos 50-60 proc. buvusių pajėgumų. Greičiau turėtų atsistatyti dienos pietus siūlančių restoranų segmentas, vėliau – barai ir klubai, kurie iki metų pabaigos tikisi dirbti 30-40 proc. pajėgumų. Ko gero, labiausiai nukentės senamiestyje esančios maitinimo įstaigos – dėl sustabdyto turizmo sektoriaus, kuris ir sudarydavo didesnę dalį jų apyvartos, ši kris dar smarkiau. Neišvengiamai čia bus taikomos ir didžiausios nuolaidos nuomai, atsiras daugiausia laisvų patalpų ar net pasiūlymų perimti verslus.
Kiek pozityvesnė situacija – galbūt tik Kaune, kuris iki karantino išgyveno savotišką renesansą. Didelis naujų ir įdomių vietų bei koncepcijų poreikis iki pandemijos reiškia, kad ir šį krizės laikotarpį jiems galbūt pavyks išgyventi lengviau.
Sugerti smūgį turės visi – tik tada karantinas pasibaigs geresniuoju scenarijumi.
„Didžioji dalis restoranų Kaune yra sukoncentruoti dviejuose prekybos centruose ir keliose senamiesčio gatvėse. Turbūt anksčiau ar vėliau prekybos centrai solidarizuosis su nuomininkais, stengsis juos išlaikyti. Senamiestyje gali būti, kad įvyks natūrali atranka, tačiau nemanau, kad pamatysime stambius bankrotus ar ištuštėjusias gatves“, – Kauno miesto situaciją vertina D.Jagminas.
Tačiau, pasak eksperto, nereikėtų tikėtis, kad iš šios situacijos pavyks kažkam laimėti. Trumpoje perspektyvoje praloš tiek nuomininkai, tiek nuomotojai, tiek valstybė. Džiugu, kad verslo etika šalyje kyla, vis daugiau klausimų sprendžiama civilizuotomis derybomis, ne tik aklai remiantis sutartimis. Vis dažniau sutinkama dalintis atsakomybe ir prisiimti tam tikrus nuostolius.
„Sugerti smūgį turės visi – tik tada karantinas pasibaigs geresniuoju scenarijumi. Didžiųjų nuomotojų sprendimai užduoda gerą toną ir pavyzdį visiems kitiems – einant tokiu keliu visi greičiau atsistotume ant kojų ir laimėtume ilgojoje perspektyvoje“, – pataria ekspertas.
