Visgi šią probleminę situaciją galėtų išspręsti daugiabučių renovacija. Negana to, ekspertų teigimu, tai užtikrintų ne tik komfortiškas gyvenimo sąlygas gyventojams, bet netgi ir turėtų teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.
Statistika – neguodžianti
Didžiąją dalį savo gyvenimo – net 90 proc. viso laiko – praleidžiame uždarose patalpose. Tokius duomenis rodo didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų rezultatai. Šios studijos taip pat atskleidžia, jog 84 mln. europiečių gyvena būstuose, kurie yra drėgni, apipeliję, kelia riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis, gyvenimo kokybę mažinančiomis alergijomis.
Tokių „nesveikų“ namų gyventojų yra tiek, kiek jų turi didžiausios populiacijos Europos valstybė Vokietija. Todėl ši situacija, „VELUX“ vadovo Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks teigimu, itin kelia rūpestį. Sunerimti, anot jo, verčia ir kiti bendrovės tyrimo faktai.
„Trečdalis vaikų ES gyvena tokiuose „sergančiuose“ namuose. 40 proc. europiečių, tikėtina, dėl būstų drėgmės ir pelėsio patiria astmos išsivystymo riziką. Virš 4 mln. ES gyventojų namuose stokoja pakankamai dienos šviesos, kuri yra vienas pagrindinių kokybiško gyvenimo rodiklių. Be to, 6 mln. europiečių būstuose patiria nuolatinį šilumos stygių. Tačiau prasta būstų padėtis Europoje yra istorinė pasekmė. Didžiojoje dalyje ES valstybių apie du trečdalius gyvenamųjų namų pastatyti iki pirmojo Senojo žemyno terminio pastatų reguliavimo pasirodymo. Vadinasi, jie – energetiškai neefektyvūs“, – sako D.Astašonoks.
Todėl, pasak jo, kyla ir visi gyvenimo tokiuose namuose sunkumai. D.Astašonoks teigimu, dėl prastos pastatų būklės – kiaurų stogų, nekokybiškos šalčio izoliacijos ir ventiliacijos, vidaus oro užterštumo, CO2 pertekliaus – žmonės patiria ir daugiau negalavimų.
„Tai galvos skausmas, miego sutrikimai, nuovargis. Pasauliui susiduriant su COVID-19 grėsme, šie ir jau minėti negalavimai – ypač aktualūs. Rūpestis žmonių sveikata dabar yra pagrindinis prioritetas, o kokybiškas vidinis namų mikroklimatas leidžia užtikrinti sveiką ir saugią aplinką kiekvienam. Todėl atkreipti dėmesį į prastą pastatų būklę šiuo metu svarbu kaip niekada“, – akcentuoja D.Astašonoks.
Įžvelgia tik privalumus
Išeitimi iš esamos situacijos galėtų tapti pastatų renovacija ir atnaujinimas. Apie tai kalbantis D.Astašonoks visgi priduria: modernizavimo procesas vyksta per lėtai.
„Vidutiniškai, šiuo metu yra renovuojama vos vienas procentas Europos pastatų fondo, nors ES užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2050-ųjų tapti klimato poveikiui neutraliu kontinentu. Todėl pastatų renovaciją reiktų paspartinti mažiausiai dvigubai, kadangi jie suvartoja 40 proc. energijos ir 75 proc. namų yra energetiškai neefektyvūs. Kadangi ES nori sukurti tvarią ir saugią nuo iškastinio kuro nepriklausomą energetikos sistemą, kyla klausimas, ar šio tikslo gali pasiekti ir Lietuva“, – svarsto D.Astašonoks.
Didžiausias laukiantis iššūkis, jo nuomone, yra daugiabučių namų energetinės klasės keitimas. Visgi šį išbandymą planuojama įveikti. Po tūkstantį daugiabučių kasmet siekianti atnaujinti Vyriausybė neseniai pritarė ilgalaikei renovacijos strategijai, kurios reikalauja ES direktyvos, o ją pateikti Lietuva vėlavo.
„Būsto renovavimas yra ne tik būtinas siekiant ES plano, bet ir gyvenimo senuose namuose kokybės pokyčio. Modernizavimas turi daugybę privalumų. Atnaujinus daugiabučius, iki 30 proc. padidėja turto vertė. Taip pat pagerėja namo estetinė išvaizda, perpus sumažėja šilumos sunaudojimas, iki 30 metų prasitęsia pastato eksploatacijos laikas. Tokiuose būstuose žmonės gyvena sveikiau, kokybiškiau, taupiau ir visapusiškai geriau“, – pastebi D.Astašonoks.
Atnaujinus daugiabučius, iki 30 proc. padidėja turto vertė.
Stato ant kojų ekonomiką
Renovacija yra ne tik geresnės namo gyventojų gyvenimo kokybės garantas. Ji leidžia ir sumažinti galimas ekonominės krizės pasekmes. Tai pabrėžiantis D.Astašonoks sako – statybos sektorius yra ypač svarbi Lietuvos ūkio šaka, sudaranti 10 proc. šalies BVP ir darbą suteikianti virš 100 tūkst. žmonių.
„Nors nekilnojamojo turto rinka dabar ypatingai aktyvi ir statybos patiria visišką pakilimą, neatmestina pandemijos padiktuoto nuosmukio, kuris gali laukti ateityje, tikimybė. Jei krizė visgi ištiktų, vidaus ekonomiką būtų galima skatinti renovacijos projektais. Jie stabilizuotų situaciją, išsaugotų tūkstančius darbo vietų, kurtų pridėtinę turto vertę, skatintų vidaus vartojimą. Krizes numatyti galime ne visuomet, bet turime įrankių pastarajai pasiruošti“, – mano D.Astašonoks.
Anot eksperto, iškalbingas vien tik faktas, kad daugiabučių namų renovacijos projektai per dešimtmetį sukuria virš 20 tūkst. papildomų darbo vietų. Be to, modernizavus namus, kaip ir minėta, sutaupomi patalpų šildymui išleidžiami valstybės ir gyventojų finansiniai resursai.
„Atnaujinti namai kardinaliai keičia ir miestų veidą. Taip vietoje senų, sovietinių daugiabučių kvartalų turime modernius, estetiškai patrauklius pastatus. Tokie jie gali netgi privilioti daugiau turistų į šalį, o tai svarbu ir nuosmukį patyrusiam turizmo sektoriui, ir valstybės ekonomikai. Todėl daugiabučių renovacija – visapusiškai naudinga. Ji gerina gyvenimo kokybę, pagyvina darbo rinką, užtikrina tvarumą ir gamtos išsaugojimą, spartina valstybės ekonomikos apsukas“, – reziumuoja D.Astašonoks.
