„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Kas sudaro šildymo kainą?
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad norint geriau suprasti, kaip laikui bėgant keičiasi šilumos kaina, iš pradžių svarbu išsiaiškinti, kas ją sudaro.
„Šilumos kaina susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąsias sąnaudas sudaro darbo užmokestis, nusidėvėjimas ir kitos sąnaudos, kurias įmonės patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tuo metu kintamosios sąnaudos (kuras šilumos gamybai, elektros energija ir termofikacinio vandens paruošimas) kinta priklausomai patiekiamo į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio“, – pasakoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Renovuotas daugiabutis sunaudoja mažiau energijos nei nerenovuotas, todėl proporcingai mažėja ir kintamosios išlaidos. Tuo metu, dėl šilumos tinklų infrastruktūros pritaikymo, pastoviosios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, tačiau šilumos punktas tampa kur kas efektyvesnis: šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.
Kas lemia šildymo kainos pokyčius?
Šildymo kainą lemia tiek oro temperatūra – šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau – tiek daugiabučio namo būklė. Priklausomai nuo to, kiekvieno namo šilumos suvartojimas pastatui šildyti yra skirtingas, todėl jis tame pačiame mieste gali skirtis net iki 10 kartų.
Šildymo sąskaitų dydis priklauso ir nuo to, kaip gerai subalansuotos vidaus vamzdynų sistemos, kokie papildomi šildymo prietaisai prijungti, koks yra šilumos punkto automatizavimo lygis ir net nuo visa tai prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacijos bei pastangų.
V. Lukoševičius sako, kad apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį. „Daugiabučio namo renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai, kurios reikia valdyti rankiniu būdu, keičiami į automatizuotus, taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas.“
Kas nustato šildymo kainą?
Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas aiškina, kad atskiro daugiabučio šildymo sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos suvartojimo – tai tiesioginis energetinio efektyvumo įrodymas.
„Miestuose, kur didžioji dalis daugiabučių jau renovuota, šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio gali padidėti laikinai, kadangi neįmanoma staiga sumažinti ir ūkio aptarnavimui skirtas pastoviąsias sąnaudas. Palaipsniui centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos pritaikomos prie naujų poreikių ir taip kainos stabilizuojamos“, – sako V. Lukoševičius.
Atsiperkančios investicijos
Padėti sumažinti suvartojamas šildymo energijos sąnaudas gali ir šilumos teikimo tinklų atnaujinimas. Tiesa, investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės ir gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.
„Nors investicijos į CŠT vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Dėl jų galima efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, reikšmingai padidinti vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, – sako V. Lukoševičius
BETA direktorius Valius Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“
